Prezidentė Dalia Grybauskaitė prekybos tinklų vadovus paragino ieškoti galimybių smarkiai nebranginti maisto produktų. Ji ragina prekybos tinklus stengtis, kad labai smarkiai nebrangtų bent būtiniausi maisto produktai.

Tuo tarpu prekybininkai tvirtina, jog kainos kilo dėl objektyvių priežasčių, daugiausia didėjusių tiekėjų kainų, tačiau žada svarstyti raginimą prisiimti dalį “sunkmečio naštos”.

“Prezidentė paragino ieškoti galimybių, kaip galima būtų subalansuoti prekybos tinkluose kainas, kad būtiniausi maisto produktai nebrangtų taip drastiškai. Galbūt būtų galima kažkaip subalansuoti, sureguliuoti savo viduje – per savo vidinę konkurenciją, per savo vidinę politiką”, – pirmadienį po susitikimo su didžiausių mažmeninės prekybos tinklų vadovais žurnalistams sakė prezidentės atstovas Linas Balsys.

Prezidentė, anot jos atstovo, iš prekybos tinklų pareikalavo “socialinės atsakomybės ir jautrumo”.

“Prezidentė atkreipė dėmesį, kad sunkmečio metu naštą turėtų dalintis visi ir prezidentė kreipėsi į verslą, kad verslas būtų socialiai atsakingas, kad būtų jautrus ir atsižvelgtų į tą situaciją, kuri kylant kainoms kartais kelia ir socialinę įtampą, o kartais galbūt ir politinę įtampą”, – sakė prezidentės atstovas.

Anot jo, palyginus svarbiausių maisto produktų kainas rugsėjį-spalį su kainomis prieš metus, jos pakilo 30-40 proc., ir tai “kelia susirūpinimą”.

Prezidentė, anot L.Balsio, tebesilaiko nuomonės, jog valstybė galėtų reguliuoti prekybininkų antkainius.

“Situacija, kuri yra, dabar vis dar kelia nerimą. Jeigu padėtis nesikeis, prezidentės pažadai viena ar kita forma pasitelkti įstatymus tikrai bus vykdomi”, – kalbėjo L.Balsys.

Prekybos tinklų vadovai savo ruožtu tvirtino, jog kainos kilo dėl objektyvių priežasčių – brangusių žaliavų, didėjusių gamybos kaštų.

“Galiu drąsiai pasakyti, kad būtent dėl šitų keturių tinklų buvimo kainos Lietuvoje yra vienos iš mažiausių Europoje”, – tikino “Norfos mažmenos” valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.

Jis svarstė, jog galima būtų mažinti kai kurių produktų kainas, tačiau tai, anot jo, bus “garantuotas minusas” ir kitos prekės turės brangti.

“Maxima LT” generalinis direktorius Gintaras Jasinskas taip pat tikino, jog produktų kainos augo ne dėl antkainių didėjimo. Anot jo, kainas didina tiekėjai: “Mūsų dalis kainoje dvejų metų laikotarpyje yra nepadidėjusi”.

Jis teigė svarstysiantis prezidentės pasiūlymą prisiimti atsakomybę ir dalytis naštą: “Apie tai tikrai galvosime, svarstysime, ir tikrai to (kainų didėjimo) neperkelsime vien ant pirkėjų pečių”.

“Palink”, valdančios prekybos tinką “Iki”, generalinis direktorius Marcelis Harasztis (Marčelis Haraštis) po susitikimo su prezidente tvirtino esantis “kategoriškai prieš susitarimus”. Anot jo, konkurencija Lietuvoje yra “labai didelė”.

“Austrijoje, Šveicarijoje du tinklai turi tokią dalį kaip Lietuvoje keturi tinklai, be to, mes Lietuvoje turime penktą rinkos dalyvį – turgų, kuris užima 20-30 proc. rinkos”, – vertino M.Harasztis.

Didžiuosiuose prekybos tinkluose labai išaugus kainoms, Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą dėl galimo kartelio duonos ir pieno produktų rinkose. Praėjusį pirmadienį tarnybos pareigūnai prekybos tinkluose “Maxima”, “Iki”, “Rimi” bei “Norfa” atliko patikrinimus.

„Verslo žinios“ praneša:

Su šalies vadove susitikę mažmeninės prekybos tinklų vadovai ginčijo oficialią institucijų išvadą, kad kainas kelia patys prekybininkai. Prezidentės nuomone, nesvarbu, dėl kokių priežasčių, tačiau matyti, kad pastaruoju metu kainos pakilę 30% – 40%, o tai esą kelia nerimą.

“Mes nesutinkame, dėl to šios diskusijos ir vyksta. Mūsų dalis kainoje dviejų metų laikotarpyje nepadidėjusi, mes šiuos duomenis pateikėme”, – su išvada, kad dėl kainų augimo kalti prekybininkai, nesutinka Gintaras Jasinskas, UAB “Maxima LT” generalinis direktorius.

Pasak jo, kainas didina tiekėjai, esą ir šiuo metu iš duonos ir pieno tiekėjų bendrovė yra gavusi 18 pranešimų apie numatomą branginimą.

“Tos kainos lentynose dar nepasikeitė, tačiau jau perkame didesnėmis kainomis”, – sako p. Jasinskas.

Artimiausiu metu esą yra pagrindo kilti bulvių kainai, mat jų šiuo metu trūksta, o daržovių asociacija džiaugiasi tikėtina labai išaugsiančiu eksportu į Rusiją.

“Grūdų, žaliavų brangimas, pasaulio rinkos, brangsta ne tik pienas, brangsta kava, tai susiję su pasaulio rinkomis. Mes esame pasaulio dalis, turime tai pripažinti, mus tai veikia”, – galimas priežastis vardija p. Jasinskas.

Pasak jo, prezidentės rūpestis suprantamas, ir jį bendrovė esą svarstys. Prekybos tinklo “Maxima” pelnas pernai siekė 157,6 mln. Lt , 2,8 % nuo tinklo apyvartos.

“Reikia kalbėti apie kiekvieną produktų grupę. Pas mus į gamyklą pieną pristatydavo po 50 ct, dabar – apie 90ct už litrą. Tai bazinio pieno kaina, be PVM”, – sako Dainius Dundulis, “Norfos” prekybos tinklą valdančios UAB “Norfos mažmena” valdybos pirmininkas.

Pasak jo, “Norfos mažmena” pernai uždirbo 2,8 mln. Lt pelno, esą tai siekia apie 0,15% tinklo apyvartos.

“Norfos mažmena visada siekė, kad kainos būtų mažesnės. Noro buvo ir bus, o galimybės? Žinoma, niekada nėra šimtu procentų visos galimybės išnaudotos, kiek galėsime, tiek bandysime” – sako p. Dundulis.

Ponia Grybauskaitė ketina inicijuoti Konkurencijos įstatymo pataisą, kurioje būtų įtvirtinta asmeninė vadovų, kurių įmonės dalyvavo draudžiamuose susitarimuose, atsakomybė, taip pat numatoma didinti baudas.

Šiuo metu asmeninės atsakomybės įstatymas nenumato, o už draudžiamus susitarimus gali būti skirta bauda iki dešimtadalio bendrovės metinės apyvartos.

Prekybininkai tikina, kad karteliui rinkoje apskritai nėra galimybės, konkurencija labai didelė.

“Mes Lietuvoje turime ir penktą dalyvį – turgų, kuris užima apie 20–30% rinkos”, – pastebi Marcelis Harasztis, UAB “Palink”, valdančios prekybos tinklą “Iki” generalinis direktorius.

Pasak jo, jau dabar daržoves parduodamos pigiau, o bendrovė patiria nuostolių.

“Egzistuoja socialiai jautrių produktų grupė, kuriuos griežtai kuruosime, jei reikės, tie produktai bus importuojami iš kitų šalių, kad kaina nekiltų”, – žada p. Harasztis.

Praėjusią savaitę Seimas atmetė dabartinį siūlymą riboti prekybininkų antkainius ir tai numatantį įstatymo projektą grąžino tobulinti iniciatoriams. Siūlyta didmeninei prekybai taikyti 20%, o mažmenininkams – 25% ribą. Antkainius peržengusioms įmonėms būtų taikoma bauda 5% nuo įmonės mėnesinės apyvartos.

Tačiau siūlymui antkainius skelbti maisto produktų etiketėse Seimas po pateikimo pritarė.

„Respublika“ informuoja:

Vakar prezidentė Dalia Grybauskaitė didžiausių Lietuvos prekybos tinklų vadovams priminė, kad sunkmečio naštą turi dalytis visi. Verslininkai paraginti ieškoti būdų, kad sumažėjus gyventojų pajamoms taip smarkiai neaugtų būtiniausių maisto produktų kainos. Prekybininkai savo ruožtu skundėsi sumenkusiais pelnais ir tvirtino, kad dėl jų tarpusavio konkurencijos lietuviai moka už maisto prekes pigiausiai visoje Europoje.

„Vilniaus diena“ skelbia:

Kad ir kaip ten būtų, prekybos tinklų atstovai iš Prezidentės kabineto išėjo kur kas geresnės nuotaikos nei už ką nors išbartas kuris nors ministras. Kitaip ir negalėjo būti, nes iš prezidentūros pranešimo spaudai matyti, kad valstybės vadovė nelabai turėjo dėl ko prispausti prekybos tinklų atstovus. Matyt, jos patarėjams nebuvo laiko pasidomėti, ar prekybos tinklai iš tiesų veikia taip, kaip viešai pasakojama.

O kad domėtis yra kuo, atskleidė socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. Tiesa, šis politikas dažnai šaudo pro šalį ar sutirština spalvas, bet šįkart jo pateikta informacija verta dėmesio. Pasak A.Butkevičiaus, prekybininkai su tiekėjais pasirašo papildomas sutartis, kuriose papildomi mokesčiai slepiami po žodžiu “nuolaidos”. “Nuolaidos” nuo bazinių didmeninių kainų įvairiuose prekybos tinkluose siekia nuo 2 iki 6 proc., reikalaujama sumokėti logistikos mokestį nuo apyvartos, kuris siekia nuo 4 iki 10 proc., apyvartos “nuolaida” skirtinguose tinkluose siekia nuo 1 iki 2 proc. arba nuo 2 iki 4 proc. Taip pat dar yra mokamas naujų prekių įvedimo mokestis, naujų ar po remonto atidarytų parduotuvių mokestis, kuris svyruoja nuo 200 iki 500 litų.

Pasak A. Butkevičiaus, susumavus visas “nuolaidas”, tampa akivaizdu, kad tiekėjas prekybos tinklams sumoka 12–14 proc. papildomų mokesčių nuo didmeninės kainos. Jeigu Prezidentė šią informaciją būtų žinojusi, gal jos kova su prekybininkais nebūtų tokia beviltiška.