Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos mokinys Domantas Jadenkus – kuklus, labai draugiškas, šiek tiek uždaras ir nelinkęs girtis. O pasigirti tikrai yra kuo – Tarptautinėje informatikos olimpiadoje jis iškovojo sidabro medalį, ir šis laimėjimas, žinoma, ne vienintelis.

Išsiskyrė puikia atmintimi

Pasak Domanto, pradinėje mokykloje viskas sekėsi neblogai, nes visi dalykai atrodė nesudėtingi, o jis turėjo gerą atmintį, kuri padėjo siekti puikių rezultatų. Labiausiai jam patiko matematika, spręsti įvairius uždavinius buvo labai lengva. Ir dabar labiausiai patinka tikslieji mokslai – humanitariniai vaikino ne itin domina.

Domanto mama Vaida Reinartaitė taip pat pasakoja, kad sūnus jau nuo vaikystės iš kitų išsiskyrė domėjimusi detalėmis ir gera atmintimi. „Sūnus stebino nuo pat mažų dienų. Visada buvo šiek tiek „nestandartinis“. Gal tik pirmus metus buvo tiesiog kūdikis, kurį įdomu stebėti, kaip jis priima pasaulį. O paskui jau pradėjo stebinti savo gebėjimais“, – pasakoja mama. Pasak jos, Domantas visą naują informaciją puikiai įsimindavo, tad jam nereikėdavo ilgai mokytis – gera atmintis padėdavo viską išmokti greitai.

Mama prisimena, kad Domantui buvo šiek tiek daugiau nei pusantrų metukų, kai jis iš karto išmoko visas raides, skaičius ir spalvas. „Būdavo, mažas važiuoja mašina, žiūri pro langą ir sako: „Štai, žiūrėk, ežeras, jo raidės yra e, ž, e, r, a, s.“ Arba miškas, arba bet koks kitas daiktas. Niekada nesuklysdavo. Bet jungti raidžių į žodžius noras nekildavo. Šaipydavomės, kad yra analizatorius, tačiau ne sintezatorius“, – pasakoja mama.

Domantas buvo gal pusketvirtų metukų, kai vasarą pamatė pažįstamą mergaitę, prieš mokyklą besimokančią skaityti. Pritūpė šalia, pažiūrėjo, pasiklausė. Baigėsi vasara, aktyvių žaidimų lauke metas, ir rudeniop, dar nebūdamas nė ketverių, jau pats skaitė knygą. Tada prasidėjo beprotiškas visa ko skaitymas. Pasak V.Reinartaitės, sūnus skaitė normaliai, skaitė apverstą knygą, skaitė veidrodiniu atspindžiu parašytą tekstą – niekas netrukdydavo. Tai, kad tuo pat metu mokėjo skaičiuoti ir rašyti, atrodė natūralu.