Saudo Arabijos sostinės Rijado oro uoste įvyko pirmasis JAV prezidento Donaldo Trumpo „išsilaipinimas“ užsienyje – čia prasidėjo pirmoji jo kelionė, kuria JAV prezidentas mėgino nubrėžti ne tik geografines, bet ir politines prioritetų gaires.

Rima JANUŽYTĖ

D.Trumpo garbei Rijado oro uoste buvo surengta iškilminga sutikimo ceremonija, kurioje dalyvavo ir karalystės kariuomenės aviacija. Atvykusiam JAV vadovui ranką paspaudė lazdele besiramsčiuojantis 81 metų karalius Salmanas.

Kaip ir tikėtasi, D.Trumpas naftos turtingoje Saudo Arabijos Karalystėje buvo sutiktas itin šiltai – jis čia laikomas nauja viltimi, kurią dėl palankumo šiitiškam Iranui ir santūraus požiūrio į Sirijos konfliktą buvo gerokai prigesinęs D.Trumpo pirmtakas Barackas Obama. Priminsime, kad pernai B.Obamai lankantis Saudo Arabijoje karalius jo net nepasitiko, o šiemet D.Trumpas sutiktas virš galvos šventines juostas danguje piešiant naikintuvams.

D.Trumpą maloniai nustebino ir tai, kad palei Rijado greitkelius buvo iškabinti plakatai su JAV prezidento ir karaliaus Salmano atvaizdais. Prabangus viešbutis, kuriame apsistojo D.Trumpas, buvo apšviestas raudonomis, baltomis ir mėlynomis šviesomis, o kartkartėmis ant pastato atsirasdavo net prezidento portretas.

Saudo Arabija – favoritė?

Kodėl D.Trumpo „pasaulinis turas“ prasidėjo nuo vizito į Rijadą – Saudo Arabijos sostinę? Juolab kad D.Trumpas apskritai yra pirmasis JAV vadovas, nusprendęs savo pirmo užsienio vizito vykti į musulmonišką valstybę, – dauguma JAV prezidentų su savo pirmuoju užsienio vizitu vykdavo į kaimynines Kanadą ar Meksiką.

Manoma, kad toks sprendimas visų pirma buvo priimtas siekiant pademonstruoti palankumą regionui, kurio atžvilgiu kelis mėnesius buvo vartojama griežta retorika. Be to, Saudo Arabijai suteikta proga tapti savotišku nauju kovos su terorizmu ir Irano „pažabojimo“ centru, mat Rijade viešintis D.Trumpas paragino visas pasaulio valstybes „bendromis pastangomis izoliuoti Iraną, kol jo vyriausybės tikslai taps taikūs“, o musulmonų šalis skatino imtis vadovaujamo vaidmens kovoje su islamo ekstremistais.

Tokį Saudo Arabijos statusą sutvirtino ir itin pelningas sandoris – JAV ir Saudo Arabija D.Trumpo vizito metu pasirašė ginklų pirkimo-pardavimo sutartį, vertinamą maždaug 110 mlrd. dolerių, o per dešimt metų sandorių vertė gali išaugti ir iki 350 mlrd. dolerių.

Numatoma, kad Saudo Arabija iš JAV pirks karo laivus, priešraketinės gynybos įrangą, sraigtasparnius, tankus ir tūkstančius ginklų. Taip pat sutarta atnaujinti Saudo Arabijos valdymo, kontrolės, ryšių ir žvalgybos sistemas.

Akivaizdu, kad šis sandoris itin naudingas JAV. Tačiau ne mažiau naudingas ir pačiai Saudo Arabijai, mat šioje šalyje bus surenkama nemaža dalis iš JAV įsigytos karinės technikos, taip pat naudojamos Saudo Arabijoje gaminamos technologijos. Visa tai leis į naują lygmenį pakelti Saudo Arabijos ginklų pramonę, nors iki šiol ši šalis buvo tik importuotoja.

Kaip skaičiuoja „Stratfor“, vien per pastaruosius kelerius metus JAV Saudo Arabijai pardavė ginklų už kelis šimtus milijonų dolerių. Na, o naujausia sutartis ne tik užpildys kai kurias Saudo Arabijos arsenalo spragas, bet ir apginkluos visas šios šalies jėgos struktūras, ypač aviacijos, valdymo ir kontrolės, priešraketinės gynybos ir karinio jūrų laivyno.

JAV aiškinama, kad naujoji sutartis yra labai svarbus žingsnis užsitikrinant paramą Saudo Arabijai ir visiems jos partneriams. Tačiau Artimuosiuose Rytuose šis susitarimas laikomas akivaizdžiu signalu, kad santykiai su Iranu, pagrindiniu Saudo Arabijos priešininku, bus peržiūrimi.

Paguoda Izraeliui

Izraelis stiprėjančia koalicija prieš Iraną lyg ir turėtų džiaugtis, mat Iranas – visų šių valstybių bendras priešas. Tačiau Knesetas jau išreiškė susirūpinimą dėl augančio Saudo Arabijos ginklų arsenalo.

Be to, Izraelio žiniasklaidoje svarstoma, ką reiškia tai, kad D.Trumpas pirmiausia nuvyko į arabų šalį, tik paskui – į Izraelį.

Juk Izraeliui, kaip ir Saudo Arabijai, JAV irgi yra svarbiausia partnerė, šalies gynybai per metus skirianti apie 3 mlrd. dolerių. Be to, Izraelis – tik viena iš nedaugelio pasaulio šalių, galinčių pasigirti moderniausiais šiuo metu dangų raižančiais amerikiečių gamybos naikintuvais F-35 (visame regione, be Izraelio, tokių kol kas turi tik Turkija).

Beje, dar daugiau žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio sulaukė tai, kad D.Trumpas nusprendė pakeisti įprastas taisykles ir tapo pirmuoju JAV lyderiu, aplankiusiu Raudų sieną ginčijamame Jeruzalės rajone.

Raudų, arba Vakarų, siena yra švenčiausia žydų maldos vieta. Prie jos D.Trumpas pozavo fotografams užsidėjęs juodą žydišką šlikę, o paskui, kaip daro daugelis čia apsilankiusiųjų, tarp akmenų įspraudė raštelį su savo malda.

Britų nacionalinis transliuotojas BBC skelbia, kad dabartinis JAV prezidentas laikomas kur kas palankesniu Izraeliui nei jo pirmtakas B.Obama. Pavyzdžiui, metų pradžioje D.Trumpas pareiškė ketinąs perkelti JAV ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę, kurią žydai laiko savo sostine, o palestiniečiai rytinę miesto dalį laiko savąja. Tarptautinė bendruomenė nepripažįsta, kad rytinė Jeruzalės dalis priklauso Izraeliui, tad užsienio valstybės savo ambasadas yra atidariusios Tel Avive, ir JAV būtų tikra išimtis, jei jos ambasada įsikurtų Jeruzalėje.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-22-2017-m