Scanpix nuotr.

JAV respublikonų partijos kandidato Donaldo Trumpo rinkimų kampanija primena rusiškus kalnelius – taip amerikiečiai vadina kvapą gniaužiantį atrakcioną su aukštyn žemyn lekiančiais vagonėliais.

Kalneliai „rusiški“ dar ir todėl, kad, iš pradžių tarsi juokais vadintas Vladimiro Putino kandidatu, D.Trumpas ne juokais turi plautis kaltinimus dėl Rusijos įtakos agentų savo aplinkoje. Jo štabo vadas Paulas Manafortas atsistatydino po to, kai Ukrainos žiniasklaida paskelbė duomenis apie jo ryšius su nušalintu Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi. „The Finacial Times“ rugpjūčio 19 d. parašė, kad P.Manaforto padėjėjas Ukrainoje Konstantinas Kilimkinas, turintis karinio vertėjo išsilavinimą, yra dirbęs Rusijos karinėje žvalgyboje, populiariai vadinamoje GRU.

Bet rugpjūčio 17-ąją jau buvo linksniuojama naujojo D.Trumpo rinkimų kampanijos vadovo Steve’o Bannono (63 m.) pavardė. Vienas respublikonų aktyvistas apibūdino jį kaip kovotojų kovotoją, žmogų, kuris, kaip sako kariškiai, siekia pirmas išsilaipinti su desantu – kitaip tariant, tikrą ieties smaigalį. Teigiama, kad S.Bannonas ištikimas ne tiek D.Trumpui, kiek „trumpizmui“ – pažiūroms, kurias galima įžvelgti nerišliame D.Trampo pasisakymų sraute. Pats S.Bannonas mano, kad „trumpizmas“ yra pasaulinis sąjūdis, kuris tęsis nepaisant to, kas bus Baltųjų rūmų šeimininkas. Antai 2015-ųjų rugsėjį, kai „Brexit“, Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES, atrodė beveik neįmanomas, S.Bannonas surengė įtakingų respublikonų susitikimą su Nigelu Farage’u, Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos vadovu.

Pernai 25 įtakingiausių žiniasklaidos veikėjų sąraše, kurį sudarė leidinys „Mediaite“, S.Bannonas buvo įvardytas 19-uoju. Buvęs jūrų laivyno karininkas, verslininkas, žiniasklaidos vadybininkas ir radijo komentatorius, konservatyvios pakraipos filmų prodiuseris (greta kitų prodiusavęs filmą apie prezidentą Ronaldą Reaganą), S.Bannonas yra įsteigęs Vyriausybės atskaitomybės institutą (Government Accountability Institute). Ši įstaiga prisidėjo išleidžiant 2015-ųjų bestselerį, Peterio Schweizerio knygą „Clintonų grynieji“ („Clinton Cash“), kurioje nušviečiama, kaip užsienio subjektai finansavo Clintonų fondą.

Nenuostabu, kad demokratų kandidatės Hillary Clinton štabo atstovas Robby Mookas pareiškė, jog iš naujojo konkurentų kampanijos vadovo tikisi daugiau sąmokslo teorijų, ne­apykantos kurstymo ir „laukinių kaltinimų“.

Tuo metu pats D.Trumpas rinkimų atrakcione lekia pirmyn, tai pakildamas, tai nusišnekėdamas. Vadinamieji rasiniai realistai džiūgauja dėl jo rinkimų klipo, kuriame per sieną besiveržiančių pabėgėlių fone skamba patikinimai, kad D.Trumpo Amerika bus saugi. (Rasiniai realistai teigia, kad civilizacijų skirtumai labai reikšmingi, tačiau nelaiko savęs rasistais.) O D.Trumpą kritikuojantys demokratai šaiposi iš jo teiginių, kad H.Clinton valdžia tik pablogins juodaodžių padėtį, kuri itin subjuro valdant afroamerikiečiui Barackui Obamai. Afroamerikiečiai sudaro penktadalį Demokratų partijos – nenuostabu, kad didžiuma afroamerikiečių JAV Kongrese ir Senate yra demokratai. D.Trumpo kritikų manymu, rėžti, kad visi JAV nebaltieji gyvena skurde, įžeidžiama ir todėl rizikinga.

Visą savaitračio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA