Rima JANUŽYTĖ

Donaldas Trumpas gestikuliuoja, mikliai surašo visas į galvą šovusias mintis savo tviterio paskyroje. Kai abejoja, pasikaso pakaušį. Kai nuobodžiauja, rankioja nuo kostiumo pūkus. Jo rankos visada užimtos, ir šiuo požiūriu galima sakyti, kad D.Trumpas tikrai nesėdi jų sudėjęs.

Nuo tos dienos, kai Donaldas Trumpas pradėjo eiti JAV prezidento pareigas, jis jau spėjo pasirašyti 12 svarbių įsakų. Tarp jų – dėl 1900 mylių sienos su Meksika, draudimo į JAV atvykti Irano, Sirijos, Irako, Sudano, Libijos, Jemeno ir Somalio piliečiams. Jis jau pagarsėjo ir įspūdingais rankų paspaudimais kitų šalių lyderiams, ir atsisakymu tai padaryti.

Elektroninėje erdvėje knibžda kritikų ir gerbėjų, bet nei vieni, nei kiti D.Trumpui negali prikišti neveiklumo. Užtat galima daug ir karštai ginčytis, ar D.Trumpas uoliai vykdo rinkėjams duotus pažadus, ar kaip tik aktyviai juos laužo. Štai čia nuomonės gerokai išsiskiria.

„Pamenate, kaip D.Trumpas žadėjo neimti atlygio, jei taptų prezidentu? Tai štai – jis gavo jau dvi algas. O ar prisimenate, kaip žadėjo nevykti atostogų ir savaitgaliais nežaisti golfo? Iš septynių pastarųjų savaitgalių penketą jis praleido kaip tik golfo aikštyne, o šis malonumas mokesčių mokėtojams kainavo jau 11,1 tūkst. dolerių“, – rašo vienas akylas JAV internautas, besdamas kaip pirštu į akį, bet paminėdamas tik tai, kas, vaizdžiai sakant, tėra uogytės.

Toliau – rimčiau, ir jau ne tik apie laisvalaikį. D.Trumpas buvo žadėjęs atsisakyti savo verslų. Persigalvojo. Žadėjo pateikti pelno deklaracijas. Persigalvojo.

Dar yra sakęs, kad įveiks ISIS per 30 dienų, tačiau iki šiol neturi aiškaus plano, kaip tai padaryti. Ko gero, niekas nepamiršo, kaip 
 D.Trumpas žadėjo priversti Meksiką susimokėti už sieną su JAV? Visai neseniai jis paprašė Kongreso tam skirti 25 mlrd. dolerių iš JAV biudžeto. Dar jis buvo žadėjęs, kad „Keystone Pipeline XL“ vamzdynas (vertinamas itin prieštaringai, bet apie tai – kiek vėliau) bus statomas iš amerikietiško plieno? Prieš savaitę į JAV buvo pristatytas šioms statyboms skirtas plienas iš Rusijos.

Beje, apie Rusiją. Prieš rinkimus D.Trumpas aiškino, kad nė vienas jo komandos narys neturėjo jokių ryšių su šia šalimi. Septyni iš jų jau prisipažino kalbėję ar susitikę su pareigūnais iš Rusijos.

D.Trumpas buvo žadėjęs „nusausinti Vašingtono pelkę“, turėdamas omenyje esą korumpuotą isteblišmentą. Dabar jo paties kabinetas gali būti pavadintas tikra pelke, kurioje vietos rado įvairaus plauko lobistai, naftos ir Volstrito vilkai. Antai valstybės iždo sekretoriumi paskirtas buvęs investicinio banko „Goldman Sachs“ vadovas Stevenas Mnuchinas, o valstybės sekretoriumi – buvęs naftos bendrovės „Exxon Mobile“ vadovas Rexas Tillersonas.

Žinoma, kai kurie D.Trumpo aplinkos žmonės – itin patyrę ir kompetentingi. Tarkime, naujasis gynybos sekretorius Jamesas Mattisas, apie kurį „Veidas“ jau rašė ankstesniuose numeriuose. Tačiau kai kurie neturi jokios vadovavimo patirties ir net nelabai nutuokia apie sritį, kurioje darbuosis. Antai švietimo ministre tapusi Betsy de Vos jau sulaukė pašaipų, mat užsimojo patobulinti valstybines mokyklas, tačiau pati niekada nėra lankiusi valstybinės mokyklos.

Švietimas – ir kitais atžvilgiais opi tema. D.Trumpo pasiūlytame biudžeto projekte siūloma panaikinti paramą vasaros programoms bei programoms po mokyklos baigimo. Be to, bus mažinamas finansavimas išsilavinimo siekiantiems senjorams bei socialiai remtinam jaunimui. Užtat D.Trumpas siūlo padidinti finansavimą privačioms mokykloms – valstybinių sąskaita.

Abortų draudimo link?

Kai kurie D.Trumpo užmojai, nors sulaukė dar nedidelio tarptautinio atgarsio, kelia nerimą JAV gyventojams. Vienas tokių – įsakas Nr. HR354. Juo organizacijai „Planned Parenthood“ (liet. planuota tėvystė) vieniems metams nutraukiamas valstybės finansavimas. Jis bus atnaujintas tik tuo atveju, jei ši organizacija įrodys, kad iš jos lėšų nefinansuojami abortai. Tiesa, yra viena išimtis: nebent nėštumas nutraukiamas išprievartavimo, apsigimimo ar grėsmės sveikatai atvejais.

Be to, valstybė lėšų abortams neskiria ir pagal jokias kitas programas – tai uždrausta kitu įstatymu.

Ir tai dar ne viskas. D.Trumpas pasirašė įsaką Nr. HR147, kurio pavadinimas – Prenatalinio nediskriminavimo aktas. Šiuo aktu draudžiama atlikti abortą lyties ir rasės pagrindu, kitaip sakant, jei ispanakalbė amerikietė norėtų pasidaryti abortą, ji gali sulaukti kaltinimų, kad diskriminuoja savo dar negimusį vaisių dėl jo rasės. Šiuo aktu nėštumo nutraukimo veiksmas dėl išimtyse nenurodytų priežasčių užtraukia baudžiamąją atsakomybę ir baudą arba įkalinimą iki penkerių metų.

Pamirš vargus dėl klimato kaitos

„Kova su klimato kaita – pinigų švaistymas. Jūsų pinigų“, – sako Baltųjų rūmų iždo direktorius Mickas Mulvaney, leisdamas suprasti, kur link suka JAV administracija, ir paaiškindamas, kad šaliai pavyks sutaupyti krūvas pinigų apkarpius aplinkos apsaugos agentūros EPA finansavimą, o netrukus ją visai uždarius.

Beje, D.Trumpas tikisi, kad iki uždarymo EPA, kuri yra pagrindinė aplinkos apsaugos institucija Amerikoje, dar spės panaikinti Švarių vandenų įstatymą ir draudimą žudyti kai kurių rūšių gyvūnus dėl sporto.

Tačiau ir tai – tik smulkmenėlės. Daug svarbiau – D.Trumpo užmojai visu pajėgumu užkurti anglimis varomas gamyklas ir paversti JAV šalimi gamintoja bei eksportuotoja, o ne importuotoja, kaip iki šiol.

D.Trumpas paskubomis patvirtino jau minėto „Keystone Pipeline XL“ vamzdyno statybos atnaujinimą, nors šį projektą 2015 m. atšaukė buvęs JAV prezidentas Barackas Obama. 1897 km ilgio vamzdynas, sujungsiantis Albertą Kanadoje su Stilio miestu Nebraskos valstijoje, kelia itin daug diskusijų, mat aplinkosaugininkai baiminasi dėl galimos žalos gamtai.

Ne mažiau klausimų kelia ir kitas D.Trumpo žingsnis – sprendimas tęsti Šiaurės Dakotoje pernai sustabdyto prieštaringai vertinamo skalūnų naftotiekio „Dakota Access“ statybos projekto įgyvendinimą.

Eksportuotojų ir importuotojų konfliktai

Nors D.Trumpas įsitikinęs, kad „užkūrus fabrikus“ jam pavyks sukurti daugybę naujų darbo vietų, prezidento sprendimai kuria nemažą įtampą tarp eksportu ir importu besiverčiančių įmonių, didina konfrontaciją tarp smulkių įmonių ir stambių korporacijų.

Pavyzdžiui, vienas iš D.Trumpo pasirašytų įsakų skirtas profsąjungoms silpninti. Juo tiek profsąjungoms, tiek darbdaviams draudžiama reikalauti iš darbuotojų jungtis į profesines sąjungas. Didžiosios korporacijos dėl to trina rankas, tačiau kai kurių kritikų nuomone, toks potvarkis turės įtakos atlyginimų mažėjimui ir nedarbo didėjimui visoje šalyje.

Imigrantų deportavimas ir draudimai į šalį atvykti kai kurių šalių piliečiams, kurių dauguma JAV turėjo laikino darbo leidimus, kai kuriems verslininkams irgi atrodo pragaištingas sprendimas, nors yra ir tokių, kuriems jis naudingas.

D.Trumpo sprendimas laikinai uždrausti pabėgėliams ir musulmonams atvykti į šalį sukėlė nerimo ir Silicio slėnio bendrovėms, kurios baiminasi prarasti prieigą prie „pasaulinio talentų rezervuaro“. „Apple“ negalėtų egzistuoti be imigracijos, ką jau kalbėti apie kompanijos klestėjimą ir inovacijų kūrimą, kaip tai daroma dabar“, – teigia šios bendrovės vadovas Timas Cookas, primindamas, kad ir pats kompanijos įkūrėjas Steve‘as Jobsas buvo sirų imigrantų vaikas.

„Netflix“ vadovas Reedas Hastingsas pirmąją D.Trumpo prezidentavimo savaitę pavadino labai liūdna ir feisbuke parašė: „D.Trumpo veiksmai daro žalą „Netflix“ darbuotojams visame pasaulyje ir yra tokie neamerikietiški, kad mums visiems skaudu. Atėjo laikas suvienyti mūsų jėgas ir apsaugoti amerikietiškas laisvės bei galimybių vertybes.“

Savo ruožtu „Google“ vadovas Sundaras Pichai savo darbuotojams skirtame pranešime pabrėžė, kad valdžios priemonės turės tiesioginės įtakos beveik 200 bendrovės darbuotojų. „Mes nerimaujame dėl šio įsako bei kitų pasiūlymų įvesti apribojimus „Google“ darbuotojams ir jų šeimoms. Tai gali sukliudyti mums atsivilioti į JAV didelių talentų“, – sako S.Pichai.

Indų kilmės „Microsoft“ vadovas Satya Nadella irgi įžvelgia grėsmę šalyje veikiančioms įmonėms ir pabrėžia, kad imigraciniai apribojimai sutrukdė „Microsoft“ užpildyti tyrimų ir plėtros pozicijų.

Tačiau ne visos stambiosios korporacijos nepatenkintos D.Trumpo sukeltais naujais vėjais. Daugiau nei 25 stambios JAV bendrovės, įskaitant tokias pirmaujančias eksporto bendroves, kaip „General Electric, „Boeing“, „Oracle“, „Dow Chemical“, „Pfizer“ ir „Eli Lilly“, sudarė koaliciją „Pagaminta Amerikoje“ („American Made Coalition“), kuri yra pasirengusi paremti naujojo šalies prezidento ir Respublikonų partijos mokesčių reformą. Šių korporacijų vadovai mano, kad respublikonų Atstovų rūmuose pasiūlyti mokesčių pakeitimai padės amerikiečių darbo vietoms ir Amerikoje pagamintoms prekėms.

Pasiūlytas įstatymo projektas atima iš bendrovių galimybę išskaityti importuojamų prekių ir paslaugų vertę iš mokesčių bazės, tačiau siūlo iš apmokestinamųjų pajamų išbraukti iš eksporto gautą apyvartą. Šiuo metu, kaip rašo „The Washington Examiner“, JAV bendrovės moka pelno mokestį nepriklausomai nuo to, kur pelnas buvo gautas. Bendrą pelno mokesčio tarifą jos siūlo sumažinti nuo 35 iki 20 proc. bei įvesti 20 proc. mokestį importui.

Tuo tarpu importuojančios bendrovės, įskaitant mažmenininkes „Wal-Mart“, „Target“, „Best Buy“, naftos perdirbimo įmones ir JAV veikiančius užsienio automobilių gamintojus („Toyota“), siūlomus pakeitimus griežtai sukritikavo. Šios bendrovės diena anksčiau, vasario 1-ąją, pranešė sukūrusios savo lobistinę grupę. Pavyzdžiui, „Best Buy“ kongresmenams išplatino vieno nepriklausomo analitiko parengtus duomenis, kurie rodo, kad įvedus 20 proc. importo mokestį bendrovės metinis milijardo dolerių pelnas virstų 2 mlrd. dolerių nuostoliu.