Scanpix

„Atkakliausi gerbėjai naujausios knygos su mano autografu gatvėje laukė po 14 valandų“, – giriasi viską gerokai pagražindamas milijardierius ir vis dar Respublikonų partijos kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas, ką tik JAV publikai pristatęs tokių pat pagražinimų prigrūstą reklaminę-rinkiminę-nacistinę knygą, kurios pavadinimas, kaip ir pridera, irgi gerokai perdėtas.

Rima JANUŽYTĖ

„Suluošintosios Amerikos“ niekas nelūkuriavo ilgiau nei septynias valandas, nors gal ir vertėjo – bent jau tam, kad pamatytum Donaldo Trumpo surežisuotą knygos pristatymo monospektaklį.

Vilkėdamas prabangų smokingą, D.Trum­­pas susirinkusiai miniai rėžė 45 minučių kalbą, o paskui, sėdęs į krėslą, labiau primenantį ka­raliaus sostą, gerą valandą raitė parašus savo „sirgaliams“.

Ar jie visi perskaitys šią knygą nuo pradžios iki pabaigos – kitas klausimas. Palyginti su kitomis D.Trumpo knygomis, išleistomis ir lietuvių kalba, pastarasis rinkiminių jo kalbų kompiliatas jokios išliekamosios vertės neturi. Na, nebent D.Trumpas taptų Baltųjų rūmų šeimininku – tokiu atveju tai jau būtų ne šiaip rėksnio blevyzgos apie tai, kas yra tikrieji amerikiečiai ir kaip dera tvarkytis su imigrantais, bet prezidento ranka parašytas istorinis veikalas apie Amerikos suluošinimą ir praktinis vadovas, kaip šią šalį išgydyti.

Tuo ji šiek tiek primena Lietuvos knygynuose pasirodžiusią Turkmėnijos diktatoriaus Sa­parmurato Nijazovo, 1993 m. persivadinusio į Turk­mėnbaši, knyga „Ruhnama“. Tai kelių šim­tų puslapių filosofijos, mitologijos ir istorijos mišinys, pamažu tampantis Turkmėnijos švie­timo sistemos, meno ir literatūros pagrindu. Iš jos mokosi turkmėnai moksleiviai, ji guli ant kiekvieno valdininko stalo.

Kertinė šios knygos, taip pat ir visos Turk­­mėnijos, filosofijos mintis – svarbiausia neįsileisti svetimtaučių, kurie tik ir žiūri, kaip tave apiplėšti ir įverginti.

Kuo D.Trumpas ne Turkmėnbaši? Jam irgi atrodo, kad Ameriką suluošino atklydėliai. O kur dar Kinijos keliama grėsmė ir suglebusi JAV užsienio politika. Žodžiu, naujoji knyga – tai viena ilga, nuosekli, su daug būdvardžių – ne vi­sada cenzūrinių – grūmojimų ir perspėjimų ti­rada, niekuo nesiskirianti nuo to, ką D.Trum­pas yra ne kartą kalbėjęs per viešus pasisakymus.

Gali kilti klausimas: jeigu tai tas pats, apie ką D.Trumpas ištisai rėkauja televizijos debatuose ir susitikimuose su rinkėjais, kam tuomet jis iš viso šią knygą rašė?

„Vieno puslapio reklama laikraštyje „The New York Times“ gali kainuoti daugiau kaip 100 tūkst. dolerių. Bet kai tas pats laikraštis pa­rašo apie kokį nors mano sandorį, tai nekainuoja nė cento, bet aš gaunu daug didesnį viešumą“, – rašo D.Trumpas.

„Suluošintoji Amerika“ nėra nekilnojamojo tur­to sandoris, bet knygos poveikis panašus – tai san­tykinai nauja reklamos forma, o apie ją rašo ir kalba daugybė žiniasklaidos priemonių, neišski­­riant ir „Veido“. Savaime aišku, D.Trum­­­pui dėl reklamos ar antireklamos „Veide“ nei šilta, nei šalta, tačiau tai, kad ir mes rašome apie šią kny­­gą, rodo, kad ji – nepaprastai vykęs sumanymas.

Knyga suteikė D.Trumpui naujų progų lipti ant scenos ir plačiai šypsotis kameroms, paperkant naujų rinkėjų širdis.

„Tai nuostabus būdas gauti daugiau viešumo. Net jei knyga prasta, jos išleidimas vis tiek yra įvykis ir apie tai bus kalbama“, – D.Trum­po viešuosius ryšius giria Vašingtono universiteto politinės vadybos profesorius Mattas Dal­lekas.

Kaip pastebi NPR apžvalgininkė Danielle Kurtzleben, vykusi knyga nebūtinai turi būti verta Pulitzerio premijos. Rinkimų kampanijos knyga ir neturi būti skirta autoriaus li­te­ra­tū­ri­niams talentams atskleisti. Tai politikos įrankis, padedantis koncentruotai pa­teikti konkretiems rinkimams skirtų politinių pažiūrų rinkinį.

Tiesa, D.Trumpas ne vienintelis toks gudruolis. Hillary Clinton knyga „Sunkūs pasirinkimai“ padėjo jai tapti kone televizijos žvaigžde, nes interviu prašantys žurnalistai rikiavosi į eilę laukdami tik jiems skirtų autorės įžvalgų.

Knygą, nors ir mažiau populiarią, išleido ir kandidatas į JAV prezidentus Benas Car­so­nas, ir jo varžovas Jebas Bushas, pasirinkęs elektroninį knygos variantą.

D.Trumpas eina konservatyvesniu keliu, ta­čiau neleidžia suabejoti savo būsima perga­le, užduodamas pakilų pergalės toną visai li­ku­siai rinkimų kampanijai. Pirmasis D.Trumpo knygos skyrius vadinasi „Man be galo džiugu“, o pa­skutinis – „Šis darbas man teikia didžiulį malonumą“.