Į „Veido“ klausimus atsako beveik 17 metų prie AB „Dotnuvos projektai“ vairo stovėjęs tuometinis generalinis direktorius, agronomas, biomedicinos mokslų daktaras Rimantas Dapkus

VEIDAS: Ar ramia širdimi perleidote įmonės vairą į naujas rankas?
R.D.: Galima sakyti, kad su bendraminčiu Rimvydu Brazausku į darbus su „Dotnuvos projektais“ kibome nuo pirmos bendrovės įsteigimo dienos. Drauge sprendėme kylančias problemas, kūrėme naujus planus ir įgyvendinome bendras idėjas. Ir taip visus 17 metų. Galiausiai aplinkybės susiklostė taip, kad AB „Linas Agro Group“ pasiūlė nupirkti likusias įmonės akcijas. Sprendimas nebuvo staigus, kol apsisprendėme, praėjo keletas metų, bet mes tuo pasiūlymu pasinaudojome ir pasitraukėme. Dabar įmonės veiklą stebime iš šalies – galima sakyti, kad ramia širdimi.
VEIDAS: Kiek valandų per parą skirdavote verslui, kol pastatėte „Dotnuvos projektus“ ant kojų?
R.D.: Pirmus ketverius ar penkerius metus valandų paroje vis nepakakdavo: dienos mums būdavo per trumpos (juokiasi). Komanda iš pradžių nebuvo didelė, todėl darbus dalydavomės tarpusavyje, plečiantis įmonės apimtims ėmėme kurti specializuotus padalinius. Galiausiai per visus tuos metus išaugome nuo penkių iki 185 darbuotojų. Šiuo metu sėklų pardavėjai užsiima tik sėklomis, technikos pardavėjai – technikos pardavimu, grūdų elevatorių projektuotojai išvystė savą segmentą, servise – vėl kiti žmonės. Vadovams liko tik koordinuoti darbus, finansus ir strategiją, o kai prisimenu pirmuosius veiklos metus… Juk patys po ūkius važinėjome ir produkciją pardavinėjome.
VEIDAS: Ar tiesa, kad vadovaudami su R.Brazausku subūrėte itin lojalią darbuotojų komandą?
R.D.: Nemaža dalis mūsų padalinių vadovų įmonėje yra išdirbę vos ne nuo savo karjeros pradžios. Galima sakyti, patys juos išsiauginome, todėl jie ir buvo lojalūs. Taigi „Dotnuvos projektams“ tie žmonės atidavę po 15–16 savo darbo metų. Šiandien jie – lyg mini direktoriukai. Kita vertus, kai komanda stipri, įmonėje nebaisūs jokie pokyčiai: visi pasirengę tęsti įprastus darbus.
VEIDAS: Koks vadovas buvote pats ir ko tikitės iš savo įpėdinio?
R.D.: Aš pats visus tuos metus buvau labiau demokratiškas negu diktatoriškas vadovas. O su Edgaru Plauška į kalnus kartu išėjęs nebuvau, bet kiek man teko jį pažinti – tai gana demokratiškas žmogus.
VEIDAS: Kurie metai įmonei buvo sudėtingiausi ir kodėl?
R.D.: Labai sunkių metų nebuvo. Gal tik po Rusijos krizės – tuo metu dar nebuvome labai stiprūs. Kritus pasaulinėms grūdų kainoms, Lietuvos ūkiai turėjo labai mažai lėšų, todėl neinvestavo į techniką, o mes buvome sukaupę dideles atsargas ir gana sunkiai jas išpardavėme. Kaip tik tuo metu ėmėme bendradarbiauti su „Linas Agro Group“: jie į mūsų įmonę investavo. Tačiau apibendrinant galima teigti, kad beveik visi 17 įmonės veiklos metų buvo pelningi: neturėjome skolų, nebuvo rimtų problemų. Kai žvelgiame atgal, regis, lengvai tie metai praėjo.
VEIDAS: Kaip, žvelgiant jūsų akimis, per 17 metų pakito Lietuvos žemės ūkio rinka?
R.D.: Pastaraisiais metais gana smarkiai pasikeitė patys ūkininkai: šiandien jie – nepalyginti labiau apsišvietę, geriau išmanantys naująsias technologijas, inovatyvūs ir apsiskaitę. Anksčiau vienas mūsų įmonės uždavinių buvo atvežti kokybiškos technikos ir ją parduoti (tuo metu rinkoje pardavėjų nebuvo daug). Šiuo metu pardavėjų konkurencija didžiulė, tačiau dėl to laimi ūkininkai, pasirinkimas jiems – nepalyginti gausesnis nei anuomet.