Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė valstybės įmones buvo suėmusi į nagą ir pernai iš jų sugebėjo išsireikalauti daugiau nei pusę milijardo – 522 mln. Lt dividendų. Tačiau dabartinė Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė pavadėlį atrišo ir jokių konkrečių reikalavimų valstybės įmonėms nebekelia.

Buvusį ūkio viceministrą Adomą Audicką galima laikyti valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarkos dirigentu. Taigi, jo žodžiais, kasmet iš valstybinių bendrovių surinkti po 500 mln. Lt nelabai realu, tačiau 300 mln. Lt per metus Lietuvos valstybės įmonės pajėgios sukrapštyti. O jei didėtų jų efektyvumas, pasikeistų šių įmonių reguliavimas, tai ir dividendų prikapsėtų dar daugiau.
Buvęs premjeras Andrius Kubilius įsitikinęs, kad ir dabartinė valdžia turėtų tęsti VVĮ pertvarką, nes darbų dar per akis: “Ir didinti reikia ne vien VVĮ vidutinę pelno normą, bet ir šių įmonių skaidrumą, atriboti šias įmones nuo partinių interesų, objektyviai vertinti VVĮ rezultatus ir siekti nuolatinių ataskaitų, išmokti skirti profesionalias valdybas, kuriose atsirastų ir patirtį sukaupusių nepriklausomų ekspertų. Pagaliau – turėti gerą komandą pačioje Vyriausybėje, kuri padėtų koordinuoti valstybinių įmonių valdymą.”
Tačiau tai tik ekspremjero norai. Dabartinė Ūkio ministerijos vadovybė ir dabartinis premjeras apie valstybės įmonių valdymą ir dividendus turi visiškai kitokį supratimą ir viziją. “Iš tiesų matau pavojingų, nerimą keliančių tendencijų. Vėl siekiama grąžinti tai, ką mums pavyko pradėti reformuoti: valstybinės įmonės vėl grąžinamos atgal į vadinamąjį „partinių lesyklėlių“ statusą, į VVĮ vadovybę žmonės skiriami ne pagal jų kompetenciją ir pačių ambicingiausių tikslų siekį, bet pagal lojalumą partijai ar gebėjimus įmonių lėšas panaudoti partiniams tikslams. O ir žvelgiant į dividendų politiką matyti akivaizdus regresas“, – komentuoja A.Kubilius.

Kai išimtis tampa taisykle

Kyla esminis klausimas, kodėl dabartinė Vyriausybė nusprendė nubraukti visas ankstesnės valdžios valstybės įmonių srityje atliktas reformas ir grąžinti šį sektorių į 2008-uosius. Kad tai neatrodytų kaip akibrokštas, mikliai buvo prigalvota argumentų. Vieni jų logiški, kiti – nelabai. Aišku tai, kad Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė nėra užsibrėžusi iš valstybės įmonių surinkti kažkokią konkrečią sumą dividendų.
Premjero A.Butkevičiaus teigimu, VVĮ savininkų ir akcininkų sutartą pelno dalies dydį turi lemti metiniai įmonės rezultatai ir įgyvendinami projektai – esą įmokos biudžetui jokiu būdu negali nustekenti bendrovės, kad šiai prireiktų banko kreditų. Tačiau A.Kubilius čia pateikia kontrargumentą: “Nepaisant rekordinių dividendų pernai, finansiniai Lietuvos VVĮ rodikliai išliko gana geri.”
Vis dėlto A.Butkevičiaus Vyriausybė nutarė suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGDT) projektą įgyvendinančioms AB „Klaipėdos nafta“ ir VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai sumažinti dividendus iki simbolinio 1 proc. grynojo pelno (mat šios įmonės įgyvendina strateginį valstybinės reikšmės projektą, kuriam reikalingos investicijos). Tačiau, pasirodo, tai nėra išimtis iš taisyklės – priešingai, nuolaidos taps taisykle. Dabar eilėje su prašymu leisti į biudžetą mokėti mažiau dividendų stovi “Lietuvos geležinkeliai” ir kitos valstybės įmonės.
„Truputį apmaudu, kad tiek daug aistrų verda dėl pelno padalijimo, o štai dėl būdų, kaip jį uždirbti, diskusijų mažai arba iš viso nėra“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis.
Jis įsitikinęs, kad skiriant dividendus derėtų vertinti bendrovės investicijas, naudingas savininkei, o ne aklai laikytis įstatyme numatyto, tarkime, 50 proc. tarifo. Pavyzdžiui, pernai pirmą kartą sumokėjusi 34 mln. Lt. dividendų, direkcija turėjo sustabdyti socialinį mažų pramoginių laivų prieplaukos projektą Klaipėdoje.
Pašnekovo vertinimu, mūsų valstybė, tiksliau, jos vadžia, turėtų apsispręsti, kokios turi būti valstybės įmonių funkcijos ir tikslai. “Buvusi Vyriausybė buvo labiau susikoncentravusi ties ekonominiais VVĮ rezultatais, o ši lyg ir ieško balanso. Iš tiesų manau, kad valstybinių įmonių, kurių tikslas – tik pelnas, ko gero, apskritai neturėtų būti, juk jos galėtų būti privačios, – aiškina M.Armonaitis. – Štai mūsų pagrindinė užduotis – uosto infrastruktūros plėtra, kad sudarytume sąlygas kitoms transporto priemonėms uždirbti ir mokėti mokesčius į biudžetą. VVĮ, turinčioms specialiąją paskirtį, kai kurios funkcijos yra nuostolingos. Jei valstybinės įmonės bus verčiamos siekti vien maksimalaus pelno, tada jos atsisakys nuostolingų funkcijų. Bet tai papiktins žmones.“
„Iš tiesų dalis įmonių teikia strategiškai svarbias paslaugas, nuo kurių priklauso sėkminga viso ūkio plėtra, pavyzdžiui, Klaipėdos jūrų uostas, oro uostai, dar kitos atlieka socialiai jautrias funkcijas. Tarkime, “Lietuvos geležinkeliams” keleivių vežimas nuostolingas, bet jis būtinas“, – pabrėžia A.Butkevičius.
Nors čia vertėtų prisiminti buvusiosios Vyriausybės siūlytą modelį, kaip atskirti socialines funkcijas ir taupyti VVĮ lėšas: nepelningas paslaugas perkant kad ir iš privataus sektoriaus, tikėtina, atsirastų konkurencija, galėtų kristi ir paslaugos kaina. Buvęs ūkio viceministras A.Audickas įsitikinęs, kad valstybei aiškiai įvardijus, kiek nekomercinių įsipareigojimų VVĮ turi prisiimti ir kokia galėtų būti šių įsipareigojimų apimtis, vadovams, besiblaškantiems tarp pelno ir viešųjų paslaugų, tikslų siekti būtų lengviau. Lengviau būtų vertinti ir jų veiklą.
„Nekomercinių įpareigojimų rezultatą, kiek pinigų VVĮ išleidžia ir kiek gauna, svarbu nurodyti ir todėl, kad vadovams nebūtų taip patogu grįsti savo nepelningą veiklą tik tuo, jog įmonė turi nekomercinių įpareigojimų. Mes neretai išsiaiškindavome, kad iš tiesų nekomercinių įpareigojimų nėra tiek daug, jog galėtų labai suprastėti įmonės komercinės veiklos rezultatai”, – aiškina A.Audickas.
Vis dėlto, pasirodo, paslaugų, teikiamų ne ekonominiais, o socialiniais sumetimais, atskyrimas naudingas ne visada. AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas pabrėžia, kad „Lietuvos geležinkelių“ krovinių, keleivių vežimo bei geležinkelių infrastruktūros priežiūros veiklos bei jų apskaita jau yra atskirtos pagal ES nustatytus reikalavimus. „Praktika parodė, kad ES šalyse, kuriose veiklos yra atskirtos, valstybės išlaidos geležinkeliams finansuoti ne tik nesumažėjo, bet net padidėjo“, – tvirtina A.Šimėnas.
Tokiam požiūriui pritaria ir M.Armonaitis, įsitikinęs, kad verčiau pagalvoti apie nekomercinių įsipareigojimų finansavimą: „Socialinių funkcijų atskirti nebūtina, jei VVĮ geba racionaliai jas įgyvendinti. Štai mums paskirta atstatyti Šventosios uostą. Ir kokia prasmė būtų šį darbą perduoti kam nors kitam, turinčiam mažiau patirties, juk dėl to išlaidos tik padidėtų.“

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-22-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.