Nors ši Seimo sesija į istoriją įeis apkalta dėl praleistų posėdžių, po kurios Linas Karalius prarado mandatą, vis dėlto dabartiniai parlamentarai kur kas pavyzdingesni už savo pirmtakus. Pagal posėdžių lankomumą penktojoje sesijoje pavyzdžiu kitiems galima laikyti Tvarkos ir teisingumo frakciją, kurios nariai dalyvavo daugiau kaip 95 proc. posėdžių.

Nedaug atsiliko ir darbiečiai bei socialdemokratai (beveik 92 proc.), valdančioji Tėvynės sąjunga pagal lankomumą ketvirta (beveik 91 proc.). Tačiau net ir žemiausias 80–90 proc. kitų frakcijų lankomumas palyginti su ankstesnėmis trimis kadencijomis – gana aukštas, nes ten šis rodiklis svyravo tarp 64 ir 85 proc.

Pirmūnai pagal dalyvavimą balsavimuose, kurių nuo rugsėjo 10 d. buvo jau 1046, – konservatoriai Petras Luomanas, Kazimieras Kuzminskas, Pranas Žeimys. Mažiausiai – vos ketvirtadalyje balsavimų savo valią pareiškė Seimo narys susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ir krikščionis Aleksandras Sacharukas.

Pagal frakcijas pavyzdingiausiai balsavo konservatorių frakcijos nariai (72 proc. balsavimuose dalyvavusių frakcijos narių). Nepavyzdingiausia šiuo atžvilgiu – Jungtinė frakcija.

Prasčiausiai posėdžius lankė Seimo nariai ministrai. Iš kitų Seimo narių daugiausiai posėdžių praleido Asta Baukutė, bet, kaip žinoma, dėl pateisinamos priežasties – motinystės. Dešimt posėdžių praleido socialliberalas Valerijus Simulikas, po septynis – konservatorius Emanuelis Zingeris ir Krikščionių frakcijos narys Rokas Žilinskas.

Įstatymų leidyboje šią kadenciją aktyviausi buvo trys komitetų pirmininkai: Teisės ir teisėtvarkos komiteto – konservatorius Stasys Šedbaras, pateikęs svarstyti net 82 įvairius dokumentus, iš jų 29 įstatymų projektus, Ekonomikos – Dainius Budrys iš Jungtinės frakcijos (81 dokumentas, iš jų 27 įstatymų projektai), Biudžeto ir finansų – Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Kęstutis Glaveckas (78 dokumentai, iš jų 37 įstatymų projektai). Žinoma, šio trejeto kiekybinius rodiklius lemia tai, kad jie projektus teikia komitetų vardu. Tačiau visai nedaug nuo jų atsilieka ir pavienis parlamentaras socialdemokratas E.Žakaris, pateikęs 70 dokumentų, tiesa, iš jų įstatymų projektų – vienuolika.

Mažiausiai aktyvūs įstatymų leidyboje buvo Seimo nariai ministrai – Rasa Juknevičienė, Gintaras Steponavičius ir Kazimieras Starkevičius.

Įstatymų iniciatyvoje, kaip ir pridera, pirmūnai – didžiausia valdančioji Tėvynės sąjungos frakcija, pateikusi 37,5 proc. projektų, antri –  opozicijoje esantys socialdemokratai – 13,4, treti – Tvarka ir teisingumas – 10,7 proc. Kukliausi laimėjimai įstatymų leidyboje – Jungtinės frakcijos ir Mišrios Seimo narių grupės.

O Seimo Etikos komisijos šios sesijos išskirtinumas – tarp komisijos svarstytų parlamentarų buvo ir pats komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas.