Premjeras Andrius Kubilius pripažįsta, kad šalies šilumos ūkis tapo monopolizuotas ir neatmeta galimybės, kad valstybė dalį jo galėtų susigrąžinti į savo rankas ir taip apgintų vartotojų interesus.

“Iškyla irgi klausimas, kad negalima savivaldybės teritorijoje leisti susiformuoti tokiai situacijai, kai ir tiekimas, ir priežiūra, administravimas priklauso tiems patiems savininkams. Na, o kadangi savivaldybėse galbūt nepakanka jėgų tam, kad susitvarkytų su savo ūkiu, ir kyla klausimas, ar bent dalies ūkio negrąžinti valstybės žinion ir tokiu būdu pasirūpinti vartotojais”, -interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas.

Anot jo, dabar šilumininkams vartotojų interesai nerūpi.

“Be didelių analizių akivaizdu, kad monopolistinės šilumos energijos tiekimo įmonės piktnaudžiauja padėtimi, visiškai nesirūpina vartotojais, čia tame nieko nėra naujo – lygiai taip pat elgiasi ir kiti monopolistai, pavyzdžiui, ką mes matome dujų ūkyje ir žinote, su kokiais susiduriame iššūkiais, kai bandome tą pakeisti”, – tikino A.Kubilius.

Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje trečiadienį Energetikos ministerijos Energijos išteklių, elektros ir šilumos skyriaus vedėjas Kęstutis Žilėnas pasiūlė galvoti apie šilumos ūkio valdymo perėmimą į valstybės rankas.

Pasak jo, savivaldybėms – šilumos įmonių turto savininkėms, galėtų likti tų įmonių administravimas, o kainodara ir įmonių sąnaudų nustatymu bei kontrole rūpintųsi Kainų komisija, kaip yra dujų ir elektros srityje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiūlė atskirti šilumos tiekimo ir šio ūkio priežiūros veiklas, kurios dabar yra sukoncentruotos daugiausia vienų verslininkų rankose, ir jų monopolinė padėtis didina šilumos kainas vartotojams.

Šalies vadovė pripažino, kad įstatymų pataisas paskatino koncerno “Icor” įmonių dominavimas šilumos ūkyje. “Icor” ir jo valdomos įmonės, pirmiausia pastatų ir šilumos ūkio priežiūros įmonė “City Service”, veikia kartu su “Dalkia” – pastarosios valdoma “Vilniaus energija” ir “City Service” yra susijusios per tuos pačius akcininkus.

Diskusija dėl šilumos ūkio pertvarkos kilo po to, kai Ukmergės savivaldybė pernai pavasarį nutraukė šilumos ūkio nuomos sutartį su privataus kapitalo įmone “E energija” dėl neva per didelės šilumos kainos. Sprendimas sukėlė daug teisinių ginčų – mieste paskelbta ekstremali padėtis galioja iki šiol, o “E energija” iš valstybės reikalauja 29 mln. litų kompensacijos.