BFL

Netoleruoti spekuliacijų bankų sektoriuje, korupcijos, svetimų žalingų mūsų valstybei įtakų, ypač žiniasklaidos ir energetikos srityje, – tokią užduotį politikams ir visuomenei 2012 m. kelia Lietuvos prezidentė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė tikisi, kad šie metai bus sudėtingi, bet geresni nei 2009-ieji. Valstybės vadovės manymu, per daug nerimauti nevertėtų, bet būti atsakingiems privalu, ypač Seimo rinkimų metais: šalies ekonomika ir raida turi būti kiek įmanoma nepriklausoma nuo rinkimų ciklo. Tačiau rinkimų retorika lopant 2012 m. biudžetą jau buvo įsisiūbavusi. O visuomenė ir taip įaudrinta „Snoro“ banko bankroto. Apie visa tai – pokalbis su prezidente D.Grybauskaite.

PROGNOZĖS: Ar esate tikra dėl kai kurių kitų panašių į „Snorą“ bankų stabilumo ir skaidrumo?

D.G.: Panašių bankų Lietuvoje nėra ir nebus, nes tokių bankų neturėjo būti. Ankstesnė Lietuvos banko vadovybė ir jos kontrolė buvo nusikalstamai nepakankama, todėl leido susikurti labai įtartinai finansinei piramidei.

Vertinu labai pozityviai, kad Vyriausybė ir nauja Lietuvos banko vadovybė sugebėjo laiku priimti sprendimus ir spręsti problemą. Tai rimtas signalas visiems bankams ir tarptautinėms rinkoms, kad Lietuva netoleruos nei korupcijos, nei spekuliacijų, nei manipuliacijų finansų sektoriuje.

PROGNOZĖS: Kiek valstybės skolą gali padidinti tai, kad valstybė skolina Indėlių draudimo fondui atsiskaityti su „Snoro“ indėlininkais?

D.G.: Lietuva šiuo metu turi pakankamai resursų, kad galėtų paskolinti Indėlių draudimo fondui, kol bus išieškotas buvusių „Snoro“ savininkų turtas. Po „Parex“ banko žlugimo Latvijoje grynaisiais pinigus atsiėmė apie 40 proc. indėlininkų, prognozuojama, kad panašiai elgsis ir buvę „Snoro“ indėlininkai. Nemanau, kad skolinimas Indėlių draudimo fondui padidintų Lietuvos skolinimosi poreikius.

PROGNOZĖS: „Snoras“ per antrinę įmonę valdė „Lietuvos ryto“ grupę. Kaip vertinate, kad vis daugiau žiniasklaidos valdo su finansinėmis institucijomis, su Rusija susijęs verslas?

D.G.: Vertinu labai blogai. Ypač finansų sektoriaus susiliejimą su žiniasklaida, nes šis sektorius labai jautrus, ir bet kokios manipuliacijos žiniasklaidos priemonėse gali sukelti labai skaudžių ekonominių padarinių bet kuriai valstybei. Tikrai palaikysiu visas iniciatyvas ir, jei reikės, pati inicijuosiu, kad net antrinės finansinės institucijos negalėtų įsigyti žiniasklaidos priemonių.

Dėl rusiško aspekto, žinoma, negalima drausti, jei tai daroma pagal įstatymus, nes esame demokratinė valstybė. Tačiau šalies, neturinčios transatlantinių kriterijų, dominavimo įtaka žiniasklaidai, energetikai veda prie to, kad ir mūsų politinei sistemai daroma įtaka, o tai kelia grėsmę ir mūsų nacionaliniam saugumui.

PROGNOZĖS: Tačiau ar Lietuvai per artimiausius ketverius metus, kaip planuota, pavyks išsiveržti iš dabartinės ES energetinės salos būklės?

D.G.: Tai realu, nes turėsime jungtį su Švedija, o estai – antrą jungtį su Suomija, tad „NordPool“ bus baigtas. Planuojame maždaug tuo laiku turėti ir suskystintų dujų terminalą. Dėl Latvijos pozicijos neva blokuoti terminalo Lietuvoje statybą – palikime tai spekuliacijoms: kalbėjausi su Latvijos prezidentu, tai mūsų regiono partnerė, mūsų sesė. Pastangų mus skaldyti buvo ir bus, mes tai matome, latviai – taip pat. Bandymai sutrukdyti mūsų energetinei nepriklausomybei tęsiasi 21 metus, bet susitvarkysime.

Italijoje dujų terminalai – kas pusšimtį kilometrų. Gali būti jų ir Latvijoje, Estijoje. Bet jūra neužšąla tik Lietuvoje, tad tik čia terminalas gali veikti ištisus metus.

Tad 2015 m. turėsime ir elektros, ir dujų tiekimo alternatyvas. Energetinių salų panaikinimas iki 2015 m. yra ir ES prioritetas.

Apie 2020 m. turėtų būti ir nauja atominė elektrinė, nors, žinoma, ir čia yra bei bus politinių trukdžių, bandymų daryti įtaką iš trečiųjų šalių.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/progozes-2012) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.