Jau po dvejų metų Lietuvos aukštosios mokyklos stipriai pajus studentų stoką. Mat dėl mažesnio gimstamumo artimiausiais metais į universitetus ir kolegijas ateis keliolika tūkstančių jaunuolių mažiau.

Jau šį rugsėjį, palyginti su praėjusių metų rugsėjo 1-ąja, į Lietuvos aukštąsias mokyklas ateis net trimis tūkstančiais mažiau abiturientų nei pernai. Mat nuo pirmųjų nepriklausomybės metų vaikų gimstamumas Lietuvoje kasmet mažėjo po keletą tūkstančių. Šiemet į universitetus stos 1991-aisiais gimę jaunuoliai.
O kitą rugsėjį, palyginti su šiųmečiu, stojančiųjų į aukštąsias mokyklas sumažės dar daugiau kaip 6 tūkst. Lygiagrečiai mažės ir studentų gretos.

Bet šie ir kiti metai dar nebus didžioji drama. Kur kas skausmingiau universitetai ir kolegijos ketinančiųjų studijuoti ir studentų stygių pajus 2012 m., kai stojančiųjų sumažės kone 14 tūkst. Jei dar prisiminsime, kad kasmet pora tūkstančių jaunuolių išvyksta studijuoti į kitų šalių aukštąsias mokyklas, pamatysime, kad mūsų aukštojo mokslo laukia katastrofa. Daugelis švietimo institucijų taps nereikalingos ir turės jungtis ar apskritai užsidaryti.

Žinoma, tokia padėtis iš dalies būtų į sveikatą žemyn nusiritusiam Lietuvos aukštajam mokslui. Bet esmė ta, kad silpniausi universitetai ir kolegijos, siekdami išlikti rinkoje, tiesiog priims visus norinčius studijuoti. O tai prives prie dar didesnio kokybinio nuosmukio ir gabiausių jaunuolių protų nutekėjimo į svetimų šalių universitetus bei koledžus. Ir jau visiškai nežinia, ar bus norinčiųjų studijuoti profesinio lavinimo mokyklose.

Kaip aukštosios ir profesinės mokyklos rengiasi artėjančiai krizei ir ką darys Švietimo ir mokslo ministerija, kad bankrotų vengiantys universitetai ir kolegijos dar žemiau nenuleistų studijų kokybės kartelės?

Universitetų darbdaviai – nemokytini, bet pinigingi jaunuoliai

Lietuvos rektorių konferencijos pirmininkas Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius prof. Romualdas Ginevičius patvirtina, kad visi mūsų nuogąstavimai dėl grėsmingo Lietuvos universitetų paslaugų kokybės nuosmukio visiškai teisingi.

“Bet šiandien vyksta universitetų kova dėl būvio – kiekvienas galvoja tik apie save, kaip jam išlikti, ir niekas negalvoja apie bendrą strategiją, ką daryti, kad aukštojo mokslo kartelė ne tik nekristų, o ir kiltų. Aš keliu šį klausimą, bet manęs niekas negirdi”, – pabrėžia prof. R.Ginevičius.

Tos pačios nuomonės laikosi ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas Vilniaus kolegijos direktorius doc. Gintautas Bražiūnas. “Elitiniais save vadinantys universitetai ir kolegijos, tarp jų ir mūsų kolegija, nemokytinų jaunuolių nepriims, bet nemažai aukštųjų mokyklų juos vis dėlto priims. Kitos priims apskritai visus sutiktus gatvėje, kurie dar neturi aukštojo mokslo diplomo”, – karčiai juokauja doc. G.Bražiūnas.

Ir jo kalbos nėra iš piršto laužtos. Pašnekovas primena, kad silpniausi universitetai ir kolegijos jau parodė, jog jie visiškai negalvoja apie aukštojo mokslo studijų kokybę ir diplomo prestižą.

“Štai pernai stipriausios kolegijos – mūsų, Kauno kolegija ir dar keletas surinko kur kas daugiau valstybės finansuojamų studijų krepšelių nei kai kurie stiprūs universitetai. Bet mes universitetams visiškai pralošėme konkurencinę kovą dėl mokamų studentų. Jie susirinko visus tuos, kurie pasiryžę mokėti už mokslą – nesvarbu, jie pajėgūs studijuoti universitete ar ne”, – pasakoja doc. G.Bražiūnas.

Dabar, pasak pašnekovo, daugelis universitetų dėl to kenčia, bet nemokytinų studentų vis tiek neišmeta, nes jie yra tikrieji universitetų administracijos ir dėstytojų darbdaviai.

Dar liūdnesnė ateitis, pasak G.Bražiūno, laukia profesinių ir žemės ūkio mokyklų. Jau dabar norinčiųjų jose studijuoti mažai, o artimiausiais metais dauguma šių mokyklų veikiausiai bankrutuos.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, prieš dešimt metų Lietuvoje buvo 104 profesinės mokyklos, kuriose mokėsi 56,4 tūkst. jaunuolių, pernai buvo telikę 80 profesinių mokyklų, o studentų jose sumažėję iki 43,8 tūkst.

Tuo tarpu studentų universitetuose daugėjo tokia geometrine progresija, kokią net sunku įsivaizduoti. Štai 1998–1999 mokslo metais universitetuose studijavo 74,5 tūkst. jaunuolių, o pernai jau 149 tūkst. Per šį laiką padaugėjo ir pačių universitetų – nuo 15 iki 22.

Aukštųjų mokyklų statusą 2000-aisiais įgijo ir kolegijos. Tada jų tebuvo septynios, o pernai – jau 27. Studentų jose nuo 3,5 tūkst. padaugėjo iki 61,4 tūkst.

Beje, daugelis kitų ES šalių, susiduriančių su studentų stoka dėl pastaraisiais dešimtmečiais mažėjusio gimstamumo, universitetus dotuoja: apmoka didžiąją dalį užsienio studentų studijų kainos. Būtent dėl to, kad daugumos ES šalių studentai moka tik simbolinę studijų kainą, vadinamąjį stojamąjį mokestį, studijuoti tenykščiuose universitetuose gerokai pigiau nei Lietuvoje.

“Tarkime, Danija dar prieš dešimtmetį kategoriškai priešinosi studijoms anglų kalba, bet pamačiusi, kad puikiai įrengtos laboratorijos tuščios, nebeliko vietinių studentų, profesūra nebeturi darbo ir reikia dalį jos atleisti, reikalavimus supaprastino ir leido pradėti dėstyti ne tik danų, bet ir anglų kalba”, – pastebi doc. G.Bražiūnas.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentas Arūnas Markas primena, kad retėjančiomis studentų gretomis dar prieš kelerius metus susirūpino ne tik Skandinavijos šalys, bet ir kaimyninė Estija. Tik Lietuva delsia. Esą viską išspręs rinka.

“Bet viską palikus spręsti tik rinkai, neturint analizės, kokių specialistų ateityje šalies ūkiui reikės, ir neremiant nepopuliarių, bet reikalingų specialistų rengimo, išliks ne stipriausios aukštosios mokyklos ir specialybės, o populiariausios”, – pastebi A.Markas.

Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerija sausį jau prakalbo apie planus pradėti rengti valstybės poreikių analizavimo ir planavimo metodiką. “Bet apčiuopiamų rezultatų dar nėra, – pastebi Sstudentų atstovybių sąjungos prezidentas. – Dėl to Lietuvoje ši problema gali būti sprendžiama pavėluotai, o mūsų aukštasis mokslas taps dar mažiau konkurencingas Europoje”.