Danske bankas mažina BVP prognozes kitiems metams iki 3,8 proc.

Pasikeitus prielaidoms dėl išorinės paklausos raidos ir įvertinus naujausius rugpjūčio, rugsėjo duomenis bei istorinių ketvirtinių nacionalinių sąskaitų pokyčius, sumažiname prognozuojamus BVP raidos tempus 2012 – 2013 m. Šiems metams prognozuojamas atitinkamai 3,8 ir 3,6 proc. augimas, kai anksčiau buvo atitinkamai 4,9 ir 4,6 proc. 2011 m. vertinimas iš esmės nėra pasikeitęs – metiniai BVP augimo tempai sieks apie 5,9 proc.

Antrąjį šių metų ketvirtį pradėjo mažėti eksporto augimo tempai, tačiau vidaus paklausos augimas išliko didelis. Vis dėlto, lėtėjanti išorinė paklausa ir neigiami lūkesčiai dėl Europos finansų rinkų ateities lems mažesnius BVP raidos tempus ir Lietuvoje. Po išskirtinai spartaus augimo tempo šiemet, kurį lėmė ir žemos bazės efektas, vidaus paklausos augimas ateinančiais metais lėtės. Realus investicijų augimas mažės nuo šiemet prognozuojamų 20 proc. iki 9 proc., o namų ūkių vartojimas – nuo 5,9 iki 3,6 proc. Įmonės dėl išaugusio išorinės aplinkos raidos neapibrėžtumo gali atidėti savo plėtros bei investavimo planus. Todėl rizika, kad investicijos, o ir BVP gali augti mažiau nei šiuo metu prognozuojame išlieka. Privataus vartojimo išlaidų augimą skatins ir darbo rinkos stabilizacija, ir santykinai palanki fiskalinė politika. Kol kas nėra suplanuota jokių didesnės fiskalinės konsolidacijos priemonių. Atvirkščiai, teigiamą impulsą vartojimui suteiks pensijų atstatymas.

Tačiau dėl pesimistiškesnio paklausos augimo perspektyvų darbo rinkos atsigavimas 2012 m. tikėtina, kad sulėtės – nedarbas mažės, o darbo užmokestis didės lėčiau. Tačiau prognozuojame, kad vidutinis darbo užmokestis 2012 m. augs apie 5,1 proc., o nedarbas sumažės iki 13,8 proc.

2012 m. Lietuvos ekonomikos augimas lėtės ir dėl eksporto, kurio realus augimas šiemet sulėtės nuo prognozuojamų 11 proc. iki 6 proc. Tačiau santykinai gerai diversifikuota Lietuvos eksporto struktūra pagal eksporto rinkas ir produktus turėtų leisti išvengti didesnio eksporto nuosmukio. Vertinant didįjį eksporto šalių penketą, į kurį patenka Rusija, Vokietija, Lenkija, Latvija ir Estija, verta pažymėti, kad tik Latvijos padėtis 2012 m. atrodo rizikingiausia. Vokietijos ekonomikos augimas nors ir sulėtės, tačiau ši šalis ir toliau išliks euro zonos lyderė. Danske banko ekonomistų nuomone, Vokietijos augimas 2012 m. sulėtės iki 2,9 proc. (anksčiau buvo prognozuota 3,0). Rusijos ekonomikos, kuri nėra labai priklausoma nei nuo JAV, nei nuo euro zonos raidos, augimas išliks toks pat kaip ir šiais metais. Žinoma, jei nauja recesijos banga nesukels ženklaus naftos kainų kritimo. Tuo metu Lenkijos, Estijos bei Latvijos ekonomikų augimas 2012 m. taip pat išliks teigiamas. BVP augs atitinkamai apie 3,2 proc., 3,9 proc. ir 3,0 proc. ir bus spartesnis nei daugumos euro zonos ekonomikų.

Lėtėjantis eksporto augimas lems tolesnį sąskaitos deficito didėjimą. Tačiau vidutinio laikotarpio perspektyvoje einamosios sąskaitos disbalansas sieks 5-6 proc. BVP, o tai yra vis dar saugus intervalas.

Nepaisant vyravusių lūkesčių pastebimo infliacijos mažėjimo šiais metais nesulaukėme. 2012 m. vartojimo kainų augimas turėtų šiek tiek sulėtėti. Tai lems mažesnis išorinių veiksnių poveikis. Tačiau reikia įvertinti ir tai, kad vidaus kainas gali auginti ir tokie specifiniai veiksniai kaip pabrangusios dujos bei galimas akcizų padidėjimas tabako gaminiams. Todėl lūkesčiai dėl spartesnio kainų mažėjo nusikelia i 2013 metus.