Darbdavys ir toliau negalės atleisti darbuotojo be priežasties, nesilaikant jokių įspėjimo terminų, bet išmokant dvigubai didesnę nei priklausytų išeitinę pašalpą.

Seimas penktadienį palaikė Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymą ir, nepritaręs Vyriausybės rekomendacijai dar labiau liberalizuoti atleidimo iš darbo sąlygas, po svarstymo pritarė Darbo kodekso pataisoms: už balsavo 57 Seimo natriai, prieš – 7, o susilaikė 20 parlamentarų.

Galutinai dėl pataisų Seimas apsispręs kitą savaitę.

Kodekso pataisomis viršvalandžius siūloma skirti tik išimtinai, o kitais atvejais leisti juos tik darbuotojui raštiškai sutikus. Paliekami viršvalandžių apribojimai – ne daugiau kaip 4 valandas per dieną ir ne daugiau kaip 120 valandų per metus, o kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais – 180 valandų per metus.

Taip pat siūloma taikyti suminę darbo laiko apskaitą, o siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimų įpareigoti darbdavį į atsiskaitymo lapelius įrašyti informaciją apie darbuotojo dirbto laiko trukmę ir atskirai nurodyti viršvalandžių trukmę.

Projekte taip pat siūloma suteikti teisę kolektyvinėse sutartyse numatyti darbo grafiko paskelbimą ne vėliau kaip prieš savaitę ir nustatyti, kad esant suminei darbo laiko apskaitai darbo grafikai paskelbiami viešai.

Pataisomis siūloma įteisinti galimybę laikinai, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams, sudaryti terminuotas darbo sutartis naujai įsteigtose darbo vietose. Numatomi ir “saugikliai” – tokias sutartis būtų galima sudaryti tik po pataisų priėmimo įsteigtoms naujoms darbo vietoms.

Streiką įmonėje siūloma skelbti, jeigu šiam sprendimui slaptu balsavimu pritartų daugiau kaip pusė balsavime dalyvavusių darbuotojų, o balsavimas būtų laikomas teisėtu, jei jame dalyvautų daugiau kaip pusė įmonės darbuotojų.

Iki šiol skelbti įmonėje streiką galima, jeigu tam pritaria daugiau kaip pusė įmonės darbuotojų.

Taip pat siekiama įteisinti šakinių streikų skelbimą.