Šešėlinė ekonomika dažniausiai suvokiama kaip spręstina ekonomikos neganda, bet šešėlis tuo pat metu yra ir svarbus ekonomikos indikatorius.

Menkas šešėlio paplitimas rodo, kad ekonominę veiklą reglamentuojantys teisės aktai yra tinkami, žmonės vertina juos kaip teisingus ir turi galimybę jų laikytis. O išsikerojusi šešėlinė ekonomika liudija, kad ekonominės veiklos suvaržymų yra per daug, jie neatitinka žmonių lūkesčių, ekonominės ir socialinės padėties bei užkrauna per didelę naštą.
Didinant mokesčius ir plečiant reguliavimą, į šešėlį išstumiamos tokios sritys, kurios įprastai nėra siejamos su nusikalstama veikla, pavyzdžiui, darbo santykiai. 2013 m. pradžioje atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis, į darbo rinkos šešėlį Lietuvoje įsitraukę bent penktadalis Lietuvos gyventojų.
Pagrindinė darbo rinkos šešėlio priežastis – darbo santykių apmokestinimas, kuris Lietuvoje, atsižvelgiant į atlyginimą ir taikomą neapmokestinamąjį pajamų dydį, svyruoja nuo 37 iki 42 proc. Darbo apmokestinimas Lietuvoje – didesnis nei ES vidurkis, bet ne mažiau svarbu ir tai, kad Lietuvoje darbo produktyvumas ir atlyginimai mažesni nei vidutiniškai ES šalyse. Pavyzdžiui, vidutiniam vokiečiui, net ir sumokėjusiam visus darbo jėgai tenkančius mokesčius, kurie yra šiek tiek didesni nei Lietuvoje, lieka triskart didesnis darbo užmokestis nei lietuviui. Todėl akivaizdu, kad Lietuvoje net ir šiek tiek mažesnio tarifo mokesčių našta nei Vokietijoje slegia smarkiau, dėl to žmonės, jos vengdami, labiau linkę dirbti šešėlyje.
Šešėlis atsiranda ir dėl kitų daug rečiau įvardijamų priežasčių, viena jų – darbo santykių reguliavimas. Gana griežto Lietuvos darbo kodekso reikalavimai, numatantys privalomus įspėjimo terminus norint atleisti darbuotojus, privalomus išeitinių pašalpų dydžius, draudžiantys terminuotas darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbams, apsunkina darbuotojų atleidimą ir skatina sudaryti neoficialius susitarimus samdomam darbui atlikti.
Dar vienas svarbi priežastis, metanti šešėlį į darbo rinką, – minimali mėnesinė alga (MMA). Dažnai sakoma, kad MMA didinimas mažina šešėlį, nes priverčia tas įmones, kurios dalį atlyginimo moka vokeliuose, skaidrėti, t.y. didinti legaliai mokamo atlyginimo dalį. Tačiau nepamatuotas MMA kėlimas gali turėti ir priešingą poveikį: įmonės, neturinčios finansinių išteklių atlyginimams didinti dėl pakeltos MMA, susidariusią padėtį gali iš dalies spręsti arba įdarbindamos darbuotojus nelegaliai, arba mažindamos oficialių darbuotojų darbo laiką ir dalį atlyginimo mokėdamos vokeliuose.
Darbo rinkos šešėliui įtaką daro ir kiti veiksniai, tokie kaip šalies ekonominė padėtis, valstybinių institucijų, kovojančių su šešėliu, veiklos efektyvumas, valstybės parama, kuri žmonėms iškelia dilemą – ar dirbti legaliai ir prarasti valstybės paramą, ar dirbti nelegaliai ir papildyti asmeninį biudžetą abiem pajamų šaltiniais.
Šešėlinės ekonomikos atsiradimo priežasčių yra daug, bet jas visas vienija tai, kad savo turiniu jos yra ekonominės veiklos apribojimai, t.y. mokesčiai arba reguliavimas. Reikia turėti omenyje, kad kovodama su šešėline ekonomika valdžia pati ją ir kuria. Jei kovodami su šešėliu galvosime tik apie esamų reguliavimų griežtesnį įgyvendinimą arba naujų reguliavimų įvedimą, šešėlio neatsikratysime. Formulė paprasta: daugiau ekonominės laisvės – mažiau šešėlio.