"Veido" archyvas

Spalvas valgyti smagu !

Mes, tėvai, manome šitaip : pasiseks arba nepasiseks, pamėgs vaikas daržoves arba ne. Iš tikro, šis tas ne tik Dievulio, bet ir mūsų rankose. Yra atlikta tyrimų, kurie įrodo, jog  jei mažyliui – kol jis mažas – duosime kuo įvairesnių daržovių ir nenuleisime rankų, net jei jis dešimt kartų suks nosį, galiausiai jis jas pamėgs ir  vėliau gyvenime rinksis sveiką maistą.

Daugelis tėvų šiais laikais jau supranta, kaip svarbu vaiką maitinti sveikai ir pilnavertiškai. Bet tik nedaug tėvų žino, kad pirmųjų primaitinimo mėnesių įpročiai gali turėti ilgalaikės įtakos tolesnei mažylio mitybai.  Kuo šiandien tipiškai maitiname kūdikius? Tyrėmis iš stiklainiuko. Tačiau tai reiškia, kad ūgtėlėję jie tokį maistą ir mėgs – ribotą asortimentą iš apdoroto maisto lentynų.

Norime jums pristatyti  JAV pediatro Alano Gryno  (Alan Greene) sukurtą naują primaitinimo programą – pagrįstą žmonijos istorija ir mokslo progresu – kuria vadovaujantis mažieji gali pamėgti įvairų ir sveiką maistą. Mokslininko  teorijos esmė – įgimtas vaiko gebėjimas pajusti ir pamėgti sudėtingesnius sveiko, natūralaus maisto skonius ir jų poskonius.

Galimybių langelis

Apie 4 -6 mėn., kai mažylis jau pasirengęs raguti kieto maisto, vyksta įvairiausi vystymosi pokyčiai, kurių dėka vaikas apskritai labiau domisi valgymu. Jei vos gimęs vaikutis viską mato juodai – baltai, dabar jo regėjimo galimybės taip išsiplečia, kad jis jaučiasi panašiai kaip Dorotė, kuri iš pilko Kanzaso staiga patenka į spalvomis blykčiojantį Smaragdo miestą. Be kita ko, mažylis mokosi bendrauti ir kalbėti – na, žinoma, dar tik savo kalba. Bet jis jau gali atsiliepti į garsus savo garsais, mokosi interpretuoti jūsų intonacijas, skaityti veido išraiškas ir priversti jus nusišypsoti. Pamažiuku kūdikiui paklūsta dideji kūno raumenys ir jis išmoksta apsiversti, atsisėsti ir perropoti visą kambarį! Suprantama, vystosi ir smulkioji motorika, tad mažasis įgunda viską stverti ir mikliai susigrūsti į burnytę.

Tokio amžiaus mažyliai išgyvena ir unikalią mitybos vystymosi fazę – išnyksta stumimo liežuviu refleksas ir į burnytę paragavimui keliauja praktiškai viskas. Jei pakartotinai duosite vaikui tam tikro maisto, 4 – 6 mėnesių mažylis lengviau pripras prie jo skonio nei bet kuriuo kitu metu savo gyvenime. Vaizdžiai tariant,  skonio receptoriai renkasi mėgstamus skonius panašiai, kaip ir jūs programuojate savo mobilųjį telefoną – jūs galite kiekvienam užrašinėje esančiam žmogui parinkti norimą melodiją, taip ir mažylis programuoja žinią, kurią kiekvienas skonis pasiųs jo smegenims.

Dar spėsim?…

Deja, ši pažintinio valgymo fazė yra sąlyginai trumpa. Sulaukęs metukų mažylis tikriausiai norės valgyti tik tą maistą, kurį jau pažįsta ir pasitiki. Tiesą sakant, tokio amžiaus mažieji netgi ima bijoti naujo maisto (ypač mėsos ir daržovių).

Šis reiškinys netgi turi mokslinį pavadinimą – neofobija.  Ją galima pagrįsti istoriškai – anksčiau mažieji, nuropoję nuo tėvų, galėjo paragauti nuodingų uogų ar dvėselienos.

Deja, didžioji dauguma tėvų supažindina kūdikį su labai nedaug skonių – ir dažniausiai gamykloje apdoroto maisto. Jo skonis – visai kitoks, nei tikro maisto, ir vėliau mažyliai tik tokį ir pripažįsta.  Pavyzdžiui, kūdikiams skirtos persikų tyrelės skonis panašesnis į konservuotų, o ne tikrų persikų skonį. Kai mažylis, kuris kūdikystėje mėgo persikų tyrelę, vėliau paragauja tikro persiko, jis jį spjauna, nes nepažįsta skonio. Apskirtai,“kūdikių maistelio“ sąvoka – tėra mitas.

Jei vaisius ar daržoves sutrinate iki tokios konsistencijos, kuri saugi kūdikiui, jam nėra jokio reikalo valgyti juos kitokius, nei valgo visa šeima.

Bandykite ir dar kartą bandykite

Įvedant į valgiaraštį naują maistą, stebuklingasis žodis yra kantrybė.  Mažyliams visiškai normalu raukytis pirmąsyk ko nors ragaujant. Reikia to paties pasiūlyti šešis – dešimt kartų, kol galiausiai mažasis gurmanas nusprendžia, jog dalykas valgomas ir galbūt net… visai nieko. O pasak tyrimų, apie ketvirtadalis tėvų pasiduoda po pirmo ar antro paragavimo.  Didžioji dauguma nuleidžia rankas po penktojo karto ir tik 6 procentai tėvų sulaukia norimo rezultato po šešių ar dešimties kartų.

Mažyliai, kurie iš pradžių atsisako kokios nors daržovės, dar tikrai gali ją pamėgti. Viename tyrime dalyvavo mamos, kurių mažyliai griežtai atsisakė burokėlio. Jų buvo paprašyta vis tiek kas antrą dieną jo pasiūlyti. Po 7-8 paragavimų, daugiau nei 70 proc. jų jau mielai kirto burokus abiem žandais.  Kai jiems suėjo metukai, trys ketvirtadaliai juos vis dar mėgo.

Beje, kaip yra „langeliai“, kuomet vystosi vienokie ar kitokie skonio pomėgiai, yra ir kitokie „langeliai“, kuomet kūdikiai natūraliai pamėgsta įvairios konsistencijos maistą. Todėl nereikia kūdikiui visad duoti idealiai sutrintos tyrės.  Jau net ir pirmąjį kieto maisto ragavimo mėnesį pamėginkite pasiūlyti minkštų ir lengvai nuryjamų kąsnių, pvz., šakute sutrinto banano ar avokado.

Jūsų koziris – įvairovė

Tėvai iki šiol įspėjami tarp naujų produktų įvedimo daryti trijų – penkių dienų pertraukas. Taip siekiama užbėgti alergijoms už akių arba jas nustatyti.  Daktaras Alanas Grynas girežtai su tuo nesutinka – pasak jo, neįrodyta, jog tokia atsarga nors kažkiek sumažina alergijos tikimybę. Užtat tyrimais įrodyta, jog kūdikiai greičiau pamėgsta naujus skonius, kai jie greitai seka vienas paskui kitą.

Įdomus tyrimas atliktas Vokietijoje ir Prancūzijoje. Kūdikiai buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmoji grupė gavo tą pačią daržovę devynias dienas paeiliui. Antroji grupė gaudavo tris daržoves – po vieną tris dienas iš eilės. Trečioji grupė taip pat valgė tris daržoves, tačiau jas kasdien kaitaliojo. Kaip jau tikriausiai atspėjote, antrajai grupei priklausę kūdikiai noriau ragavo naujas daržoves, palyginus su pirmąja grupe. Tačiau didžiausi daržovių entuziastai buvo trečiosios grupės atstovai.

Versti nereikia

Jei mažylis sveikas ir puikiai auga, nereikia jo įkalbinėti paragauti ko nors daugiau, nei kąsnelį. Gal ir smagu skraidinti šaukštą po šaukšto trinto banano į mažą burnytę, tačiau jei vaikas nealkanas, galite sulaukti priešingo rezultato.

Neverta ir patiems apsimesti valgančiais, čepsėti lūpomis ir šūkčioti: „Niam niam, kaip skanu!“ Tiesiog atsipalaiduokite. Versdami jį valgyti, greičiausiai nepadėsite jam pamėgti naujo skonio. Ką bekalbėti apie galimą viršsvorio riziką ateityje, jei mažylis neišmoks įsiklausyti į savo organizmo poreikius.

Lėkštutėje – vaivorykštė

Nepraleiskite progos pasinaudoti visomis spalvomis sužydėjusiu mažylio regėjimo pojūčiu, per kiekvieną maitinimą pasiūlydami jam ryškios spalvos vaisiaus ar daržovės – be pietų, per kuriuos mažasis lai gauna žalios spalvos porciją.

Rinktis yra iš ko – raudona (pomidoras, arbūzas, braškės, avietės ir kt.), oranžinė (morka, moliūgas, apelsinas), geltona (melionas, bananas, geltonasis pomidoras), violetinė (slyvos, burokėliai, mėlyngūžiai kopūstai, mėlynės) ir t.t.
Augalų spalvos yra skirtos mums privilioti. Dažniausiai ryškiose daržovėse yra ypač naudingų medžiagų.  Be to, spalvas valgyti smagu! Įpratinus vaiką prie spalvų, vėliau bus paprasčiau teisingai balansuoti jo mitybą, mat visoks rudas ir gelsvas maistas kaip mėsainiai ar bulvių traškučiai jam atrodys… kažkoks nuobodokas.

Mažyliui svarbu matyti ir jus, besimaitinančius sveikai. Tyrimais įrodyta, jog vos vienas (!) kartas,  kuomet vaikas mato tėvus valgančius kokį nors produktą, po metų susitiprina jo norą to paties paragauti. Daugelis mūsų krūpteltų nuo minties įpilti mažyliui į buteliuką kolos. Tačiau patys gurkšnodami ją jo akivaizdoje darote labai panašų poveikį. Anksčiau ar vėliau vaikas įkalbės jus duoti jam paragauti.

Ypatingas dėmesys – žaliai

Jei mažyliui kas nors nepatinka šiandien, nereikia jo versti valgyti. Grįžkite prie mėgstamo maisto, bet rytoj vėl mėginkite.  Įveskite vis naujus skonius – netgi po keletą vienu metu.  Daktaras Grynas sutinka su priimta teorija, jog daržovių mažyliui reikia duoti paragauti anksčiau, nei vaisių, nes pripratus prie šių saldumo nesinorės mėginti kitokių skonių. Verčiau pradėkite nuo žalių daržovių – tarkime, žirnių ar špinatų, nes sakoma, jog būtent jų vaikai labiausiai nemėgsta. Kita vertus, mažylis gali iškart pripažinti šiuos skonius, jei valgėte žirnius ar špinatus besilaukdama ar žindydama.  Jei kūdikis buvo maitintas mišinukais, pirmiausiai galite jam duoti paragauti saldesnių oranžinių daržovių – morkų ar moliūgo. Tačiau nepamirškite ir žalių daržovių – vis pasiūlykite po šaukštelį ir nenuleiskite rankų, jei mažylis vis atsisakys.

Po žaliųjų daržovių galite pradėti ragauti ir vaisių. Mėsą daktaras Grynas rekomenduoja įvesti jau po vaisių, nes jos mėgimą ar nemėgimą ankstyvi mitybos įgūdžiai įtakoja mažiausiai. Kuo daugiau savaičių „sugaiškite“  pratindami jį prie žalių daržovių, kol mažajam dar neužgimė neofobija. Būtent todėl daktaras Grynas rekomenduoja per kiekvienus pietus pratinti mažylį gauti ko nors žalio, kad kai jam sukaks metukai, jam atrodytų netgi keista apsieiti be žalumynų.