Viena reikšmingiausių šalies institucijų “Sodra” jau 4 mėnesius neturi vadovo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybė paaiškino, kad naujo vadovo nebus tol, kol nebus sutarta dėl būsimos socialinio draudimo sistemos reformos. O tai užtruks pusmetį, o gal ir metus. Esą yra laikinoji vadovė.

Tik laikinąjį vadovą dabar teturi ir Generalinė prokuratūra. O šią savaitę jis liko vienišas, nes atleisti generalinio prokuroro pavaduotojai Gintaras Jasaitis ir Vytautas Barkauskas.

Šiuo metu laikinus vadovus turinčių institucijų Lietuvoje jau kone 20. Tai ir Statistikos departamentas, ir Turto fondas, ir Viešųjų pirkimų tarnyba, ir Vyriausioji etikos komisija, ir kt.

Žinoma, laikinieji vadovai savaime nėra blogis, tačiau paprastai nėra ir gėris. Prie tokių vadovų institucijos tiesiog egzistuoja ir plaukia pasroviui. Jų darbuotojai atsipūtę, lėti ir ramūs, tokios institucijos vengia bet kokių naujovių ir sukrėtimų, visi sunkesni darbai atidami ateičiai.

Iš Prezidentūros atskrieja paaiškinimas, esą šiuo metu sunku surasti kvalifikuotų, sąžiningų ir už nedidelę algą dirbti sutinkančių profesionalų. Vadovų neva intensyviai ieškoma, bet nesiseka jų rasti.

Tokiu atveju kyla tik vienas klausimas: kodėl senuosius taip skubama atleisti, jiems nesuradus pamainos. Jau kalambūru tapęs išsireiškimas “galvų kapojimas” Lietuvoje tikrai buvo reikalingas, tik jam reikėjo pasiruošti. Nes atleidus korumpuotą, ar prastai dirbusį vadovą, bet į jo vietą nepaskyrus nekorumpuoto, profesionalaus ir sąžiningai dirbančio vadovo, nebūna jokios naudos (gal tik šioks toks pagąsdinimas). Bet institucijos juk dirba kaip dirbusios. Juk naivu tikėtis, kad iš Generalinės prokuratūros dingus A.Valantinui, G.Jasaičiui ir V.Barkauskui, joje kas nors pasikeitė. Kaip ir naivu tikėtis, jog “Sodra” tapo pažangesne institucija, kai iš jos paragintas pasitraukė direktorius M.Mikaila, bet naujas pažangus vadovas paskirtas nebuvo.

Kitaip tariant, pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje judesių daug, griežtų pareiškimų – taip pat, bet rezultatų beveik nėra.