Švietimas. Kasmetinis galvos skausmas užgriūva abiturientus ir jų tėvus. Lietuvai gana teisininkų ir ekonomistų. Pagal pageidavimus, bet ne pagal poreikį susiformavusi karjeros siekiančiųjų pasiūla sukūrė socialinių mokslų perprodukciją.

O detalesnė prognozė, kokių specialistų po penkerių ar dešimties metų reikės valstybei, yra blankesnė nei miglota.

„Mano dukra nuo pat paauglystės buvo įsikandusi studijuoti mediciną, o vėliau, atkalbėta vienos medikės, svarstė rinktis giminingus genetikos mokslus. Galiausiai vis tiek nusprendė rinktis mediciną. Kadangi ji numatė, kuo norės būti, dar gana anksti, nei norėjau, nei galėjau lemti jos pasirinkimo, tačiau jei reikėtų svarstyti, kokias studijas rinktis, – nežinočiau, ką patarti. Nežinojau, ką patarti ir vyresnėlei, kuri pasirinko inžinerinius mokslus, o vėliau, supratusi, kad jie jai nepatinka, pasuko ten, ką išmanė geriausiai. Žinau, kad Lietuvoje pakanka teisininkų, bet nesu tikra, ar medicina vis dar tokia pat perspektyvi profesija kaip anksčiau. Gal, nepaisant itin didelės atrankos, ir medikų Lietuvai jau per akis“, – rankomis skėsčioja vilnietė Rasa, paklausta, ką vienu svarbiausių gyvenime klausimų patarė abiturientei dukrai.

Laimei, atsidūsta ji, sprendimą dukra jau buvo priėmusi, todėl vietos ilgoms diskusijoms neliko, nes ir nebūtų aišku, iš kokių perspektyvių specialybių būtų galima rinktis. Dvyliktokės mama svarsto, kad išskyrus epizodišką informaciją viešojoje erdvėje apie didžiausių įmonių darbdavius, negalinčius rasti tikrai ne pačios aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų už 1 tūkst. eurų ir didesnį atlyginimą, tikslesnės informacijos, kuri leistų bent pasitikrinti karjeros lūkesčius, nėra.

Ši vilnietė – viena iš daugelio tėvų, kuriuos, svarstančius, ką patarti atžaloms, kad baigę mokslus gautų darbą ir atlyginimą, kuris bent atpirktų pinigus, sumokėtus už studijas, gali kankinti dar didesnės dilemos. Deja, prognozių, kurios jaunuoliams ir jų tėvams parodytų kryptį, nėra. Trūksta informacijos ne tik apie paklausių specialistų skaičiaus poreikio dinamiką, bet apskritai apie po kelerių metų paklausių specialybių struktūrą.

„Kuo arčiau tiksliųjų, inžinerinių specialybių, tuo didesnės perspektyvos, bet detalesnės informacijos nėra“, – paklaustas apie perspektyvias profesijas, kurias regėjo tyrimuose ir darbo rinkos studijose, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Vienintelė prognozę kol kas rengia Lietuvos darbo birža (LDB), kasmet pristatydama įsidarbinimo galimybių barometrą, kuriame išvardijami specialistai, kitąmet įsidarbinti turintys dideles, vidutines ir mažas galimybes.

Vis dėlto, kaip tikina „Veido“ kalbinti pašnekovai, ši prognozė kartais gali ne užvesti ant teisingesnio kelio, bet tik dar labiau suklaidinti. Esą pagal konkrečių metų darbdavių užklausas sudarytas įrankis labiau skirtas LDB specialistams, konsultuojantiems darbo ieškančius gyventojus, nei plačiajai visuomenei. Be to, nors vienų metų prognozė vargiai skirta net šiųmečiams abiturientams, kuriems prireiks bent trejų metų, kol baigs studijas, joje suformuluotos gairės keičiasi dar greičiau. Pavyzdžiui, pernai prie turinčiųjų dideles galimybes įsidarbinti buvo priskiriami buhalteriai, o praėjusią savaitę pasirodžiusioje LDB prognozėje buhalteriai ir apskaitos tarnautojai priskiriami prie tų specialistų, kurių galimybės įsidarbinti esti mažiausios.

„Aš pasigendu tokių prognozių ir analizių. Pernai, kaip Lietuvos verslo konfederacija, susitikimuose su švietimo ir mokslo ministru, socialinės apsaugos ir darbo ministre, kėlėme klausimą, kad vertėtų tokį tyrimą užsakyti. Jam buvo pritarta, tačiau kol kas jokių išsamesnių analizių nėra. Žinoma, atsiranda abejonių dėl tokių prognozių tikslumo, kuriam laikui galima jas sudaryti ir t.t. Bet tai nėra pasiteisinimas. Nors ir negalime pateikti tikslių skaičių, turime žinoti bent jau tendencijas“, – įsitikinęs Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-06-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.