Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter“ atlikta sociologinė apklausa liudija, kad dažniausia nelaimė, su kuria tenka susidurti daugiabučiuose gyvenantiems žmonėms, – dėl trūkusių vamzdžių užliejamas kaimynų butas.

Net 63 proc. daugiabučių gyventojų yra užlieję kaimynus, buvę aplieti patys ar girdėję, kad trūkę vamzdžiai apliejo kaimynų butus ir sugadino juose esantį turtą. Tačiau savo butą yra apdraudęs tik kas dešimtas jo savininkas. Tiesa, po avarijų, patyrę tūkstantinius nuostolius, jau dauguma nukentėjusiųjų skuba į draudimo bendroves ir savo būstus apsidraudžia, tad besidraudžiančiųjų nuo grėsmės užlieti kaimynus kasmet daugėja.
„Tačiau pas mus tas besidraudžiančiųjų nuošimtis vis dar labai menkas, nes, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse apdrausta net 95 proc. būstų, – teigia „Lietuvos draudimo“ gyventojų draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas. – Beje, mūsų šalyje daugiausiai nedraustų butų yra senos statybos daugiabučiuose, nors kaip tik jie šiuo požiūriu ir yra patys rizikingiausi bei pažeidžiamiausi, mat senuose daugiabučiuose įvyksta per 80 proc. visų vamzdynų gedimų. Tiesa, senuose butuose avarijų padaryta žala paprastai būna mažesnė nei naujuose. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad vidutinė užliejimo sukelta žala butui yra apie 1200 Lt, tačiau pasitaiko pavienių atvejų, kai ji būna dešimteriopai didesnė ar net siekia 40–50 tūkst. Lt. Pavyzdžiui, pernai didžiausia „Lietuvos draudimo“ atlyginta žala už užlieto buto remontą ir ten buvusio turto atkūrimą siekė 32 tūkst. Lt.“
Naujuose daugiabučiuose apdraustų butų jau dauguma, mat žmonės šį nekilnojamąjį turtą dažnai įsigijo imdami paskolas. O imant paskolą būtina sąlyga – apdrausti turtą.
Derėtų paminėti, kad apsidrausti būstą nuo galimo kaimynų užliejimo nėra brangu (nuo 140 iki 200 Lt per metus), o skirtingos draudimo bendrovės draustis siūlo gana panašiomis sąlygomis.