"Veido" archyvas

Prieš dešimt ir daugiau metų buvo tvirtinama, kad priklausomybė nuo alkoholio – neišgydoma liga. Šiandien medikai padeda jau 60-iai proc. pacientų.

Kauno rajone įsikūrusioje priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje „Sugrįžimas“ šiuo metu nuo alkoholizmo besigydantis 23-ejų metų Vygandas be svaigalų gyvena jau septynis mėnesius. Septynerius metus beveik kasdien gėręs vaikinas pasakoja, kad anksčiau ilgiausiai be alkoholio buvo ištvėręs tris mėnesius. Tada nuo svaigalų jį sulaikydavo tik baimė numirti, nes Vygandas buvo užsikodavęs. Tačiau potraukis alkoholiui buvo stipresnis. Dabar jam labiausiai padeda psichologės konsultacijos, bendravimas su kitais bendruomenės nariais ir anglų kalbos bei kompiuterinio raštingumo pamokos.

Visi „Veido“ kalbinti medikai tvirtina, kad būtent tokia kompleksinė pagalba ir yra veiksmingiausia (o ne kažkokie stebuklingi vaistai ar nauji gydymo metodai). Ir nors alkoholizmas priskiriamas prie sunkiausiai gydomų priklausomybės ligų, vis dėlto vis daugiau žmonių nuo šios ligos jau sugeba išsivaduoti (tiesa, su kitų pagalba). Tik negalima išskirti vieno metodo, kuris padėtų pasveikti visiems. Mat vienam tas pats metodas tinka, kitam ne.

Štai 36-erių Šarūnas R. alkoholio neragavo penkerius metus po išklausytų G.Šičko metodo kursų. Jie vyrui padėjo susivokti, kodėl jis gėrė, kad alkoholis iš tiesų nepadeda atsipalaiduoti, įtikino, kad net viena taurė raudono vyno, išgerta virškinimui pagerinti, gali atvesti prie degradacijos. Šarūną stipriai paveikė ir tai ką jis sužinojo apie alkoholio žalą sveikatai. „Pavyzdžiui, kad išgėręs alaus žmogus šlapinasi smegenimis, nes alkoholis naikina smegenų ląsteles, kurios pasišalina per šlapimą“, – prisimena Šarūnas ir priduria, kad jis du mėnesius prieš miegą rašydavo dienoraštį apie tai, kada vartoja alkoholį, kiek išgeria, kada būna linksma ir kaip jaučiasi paskui. Tai jam padėjo ne tik išlavinti savistabą, bet ir pakeisti požiūrį į svaigalus.

Psichosocialinė terapija – efektyviausia pagalba

Psichiatras Vytautas Taranda paaiškino, kad tokie kursai, kaip G.Šičko metodo arba anoniminių alkoholikų susirinkimai, nėra gydymas. „Tokios savitarpio pagalbos grupės tik padeda neatkristi ir grįžti prie žalingo įpročio.

Kadangi priklausomybė nuo alkoholio yra lėtinė liga, todėl visada išlieka rizika, kad žmogus vėl pradės gerti. Tačiau remisijos, šviesūs periodai, gali trukti net dvidešimt ir daugiau metų. O dvejų trejų metų remisiją pasiekia net 60 proc. pacientų, sąmoningai nusprendusių gydytis ir turinčių stiprią motyvaciją“, – pastebi V.Taranda.

Tačiau vien tik pačio alkoholiko apsisprendimo atsisakyti svaigalų nepakanka, kad gydymas būtų sėkmingas. Norint pasiekti kuo geresnių rezultatų tuo pačiu metu būtina gydyti fizinę bei psichologinę priklausomybę, derinti medikamentinį gydymą su psichoterapija. Be to, labai svarbus šeimos ir artimųjų palaikymas. „Kai gydyme aktyviai dalyvauja šeimos nariai, yra net 95 proc. tikimybė, kad žmogus pasveiks. Palaikymas – labai svarbus motyvuojantis faktorius, kuris priverčia geriantįjį susimąstyti“, – sako Vilniaus toksikologijos klinikos vadovas Evaldas Atkočiūnas.

Jis pabrėžia, kad pasaulyje dar nėra išrasta tokio gydymo būdo, kuris padėtų per dieną ar mėnesį pasveikti nuo alkoholizmo. Kadangi problema formuojasi ne vienerius metus, tai ir gydymui reikia ne vieno mėnesio. Ir tik psichiatras išanalizavęs konkretaus žmogaus ligos istoriją, gali parinkti jam tinkantį gydymą. „Kiekvieno žmogaus situacija yra individuali. Pagal vieną kurpalį taikyti metodų neįmanoma. Efektyvus gali būti ir kodavimas, ir vaistai, slopinantys potraukį alkoholiui, tačiau tik kartu su psichoterapija. Mat reikia spręsti nerimo sukeltas problemas, išmokti įveikti stresą. Dažniausiai būna pašliję sutuoktinių, tėvų ir vaikų santykiai“, – sako E.Atkočiūnas.

Kauno apskrities priklausomybės ligų centro direktorius Tautvydas Zikaras patvirtina, kad Lietuvoje naudojamas gydymas, kuris kaip efektyviausias pripažintas visame pasaulyje, t.y. psichosocialinė terapija. Kitose šalyse skiriasi tik komforto sąlygos. Pavyzdžiui, Izraelyje išblaivinti nuo narkotikų gydytojai narkozės būdu gali per keturiasdešimt minučių. Tokia procedūra kainuoja 12 tūkst. dolerių. Lietuvos priklausomybės ligų centruose tai atliekama per dvi savaites, lašinant vaistus.

Kiek žmonių pasiekia remisiją

T.Zikaras atkreipia dėmesį, kad priklausomybės nuo alkoholio negalima visiškai išgydyti, nes suserga geriančio žmogaus smegenys. „Atsiranda patologiniai židiniai, kurie lieka visam gyvenimui. O smegenų persodinti kol kas dar niekas negali. Todėl tokiems ligoniams, net ir pasiekusiems dešimties metų remisiją, priežiūra bus reikalinga visą gyvenimą“, – sako Kauno apskrities priklausomybės ligų centro direktorius.

Vis dėlto, moksliniai tyrimai atliekami nuolat ir vilties sulaukti greitesnės pagalbos daugėja. Pavyzdžiui, manoma, kad potraukį alkoholiui sumažintų tam tikrų smegenų sričių stimuliavimas elektros impulsų pagalba. Panašiu metodu jau pradėtas gydyti parkincionizmas. Tačiau dar nėra patvirtintų jokių klinikinių tyrimų, įrodančių, kad tai padėtų išgydyti alkoholizmą.

„Kol kas tiems, kurie patys nenori gydytis ir keistis, nepripažįsta, kad turi problemą, medikai apskritai negali padėti“, – pabrėžia E.Atkočiūnas.

Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius Valentinas Mačiulis liūdnai konstatuoja, kad tik 35 proc. ligonių, patekusių į šią gydymo įstaigą dėl alkoholinių psichozių, gydosi toliau. „Kiti grįžta į seną terpę ir toliau geria, kol vėl suserga kokia nors psichoze. Nors visų būklę per dvidešimt dienų atstatome, pravedame psichoterapijos pokalbius, rekomenduojame savitarpio pagalbos grupę, pasiūlome, kokiame priklausomybės ligų centre galėtų gydytis“, – pasakoja V.Mačiulis.

Viena iš priežasčių, kodėl nedaugelis kenčiančių nuo alkoholizmo praveria valstybinių priklausomybės ligų centrų duris, ta, kad nenori būti įtraukti į įskaitą. Be to, Lietuvoje jų tik penki, todėl susidaro mėnesio ar dviejų eilės. „Mūsų centre 38 vietos. Pagal Minesotos programą vykstančius užsiėmimus vienu metu gali lankyti tik dvylika žmonių“, – teigia Kauno apskrities priklausomybės ligų centro direktorius T.Zikaras. Jis tikisi, kad artimiausiu metu centro patalpos išsiplės iki daugiau kaip 50 vietų. Tačiau, kažin, ar tai tikslinga, nes net neaišku, kokiam skaičiui žmonių po gydymo valstybiniuose priklausomybės ligų centruose pavyksta pasiekti bent jau metų ar pusmečio remisiją. „Nėra skaičių, nes nėra sistemos. Pacientai iškeliauja į erdvę, kurios mes nematome, todėl nežinome, kiek žmonių pasiekia remisiją. Seimo valdyba priėmė nutarimą, kad būtų kreipiamasi į vyriausybę dėl vieningos sistemos sukūrimo. Turėtų būti įkurtas metodinis centras suaugusiems Vilniuje, o vaikams ir jaunimui Kaune“, – tikisi T.Zikaras.

Kita alkoholio sukeliama žala – didesnė

V.Mačiulio vertinimu, kiek bebūtų kuriama centrų ar finansuojama sveikatos sistema, vis tiek nepavyks sumažinti mirčių ir ligų, kurias sukelia alkoholis, kol nebus pradėta efektyviai kovoti su girtavimu. Mat mūsų šalyje tai yra didžiausia problema. Lietuva tarp visų ES valstybių pagal alkoholio suvartojimo kiekį vienam asmeniui per metus yra antroje vietoje po Vengrijos. Kiekvienam suaugusiam Lietuvos gyventojui tenka daugiau nei po 10 litrų absoliutaus alkoholio. Todėl alkoholizmas tik viena iš girtavimo pasekmių. Be priklausomybės, alkoholis sukelia apie 60 skirtingų ligų ir sutrikimų. Yra viena pagrindinių savižudybių, nusinuodijimų, mirčių dėl vidaus organų pažeidimų priežasčių.

„Nuo 2002 m. Lietuvoje didėja mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, onkologinių susirgimų, nes alkoholis skatina jų vystymąsi. O ES valstybėse mirtingumas nuo šių ligų mažėja“, – supažindina V.Mačiulis ir priduria, kad girtavimas būtų sustabdytas, sumažinus alkoholio prieinamumą. Tai kad, prieš dvejus metus buvo įvesti pardavimo laiko apribojimai, uždrausta gerti viešose vietose, anot jo, davė neblogų rezultatų. Apie 27 proc. sumažėjo alkoholinių psichozių, 41 proc. mažiau eismo įvykių sukelia neblaivūs vairuotojai. Tačiau kas devintas eismo įvykis vis tiek kyla dėl neblaivių vairuotojų kaltės. „Buvo padaryti tik keli nedideli žingsniai kovojant su girtavimu. Toliau reikia mažinti alkoholio prieinamumą, tada reikės mažiau lėšų skirti priklausomybės nuo alkoholio ir kitų ligų gydymui“, – apibendrina V.Mačiulis.