"Veido" archyvas

Gyventojai namus ėmė statyti aktyviau, nes pajuto recesijos pabaigą ir skuba pasinaudoti sumažėjusiais statybininkų darbų įkainiais

Nuo šio pavasario iš lėto daugėja individualiųjų namų ir daugiabučių statybų – nors iki prieškrizinių metų lygio dar neįsivaizduojami toliai, vis dėlto padėtis geresnė nei pernai.

Apžvelgus Vilniaus ir Kauno gyvenamuosius kvartalus akį džiugina po pernai įsivyravusio štilio prasidėjęs atsigavimas – šiemet individualiųjų namų statybų kelis kartus daugiau nei pernai.

“Nuo šio pavasario tam tikrose srityse pagyvėjimas neabejotinai juntamas – pajudėjo individualiųjų namų statyba ir remontas, daugiau kyla iki kelių milijonų litų vertės gamybinių pramoninių objektų, kuriuos įmonės greičiausiai stato iš savų lėšų. Šiemet daugiau ir valstybinio sektoriaus projektų – švietimo, gydymo, auklėjimo įstaigų remontų, finansuojamų iš ES lėšų bei valstybės biudžeto”, – geras tendencijas pastebi statybos darbų konkursų ir objektų paieška bei pasiūla statybos bendrovėms užsiimančios įmonės “Statybų birža” komercijos direktorius Vaidas Kačiušis.

Teigiamų ženklų mato ir sostinės bei Kauno architektai. Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintautas Blažiūnas įspūdį apie prasidėjusį didesnį sujudimą individualiųjų namų statybų rinkoje susidarė iš pokalbių su sąjungos nariais. O kaunietis architektas Tauras Kulikauskas jau sulaukia skambučių iš klientų, kurie statybas buvo sustabdę, – dabar jie konsultuojasi dėl darbų tęsimo.

Balsių gyvenamojo kvartalo Vilniuje bendruomenės pirmininkas Rimantas Micka prasidėjusias naujas statybas mato ir šioje gyvenvietėje. “Palyginti su pernai, šiemet jaučiasi pakilimas ir, manau, antrų metų pusėje statybos dar labiau pajudės, nes pavasarį buvo nupirkta nemažai sklypų, daug kas tvarkosi dokumentus dėl statybos leidimų”, – pasakoja R.Micka.

Žinoma, šie pirmieji pragiedruliai statybos padangėje dar nereiškia, kad padėtis primena pakilimo metus. Pasak V.Kačiušio, palyginti su 2008–2007 m., statybos darbų konkursų sumažėjo kelis kartus.

Namus planuoja statyti ir dešimt metų

Viena priežasčių, kodėl individualių gyvenamųjų namų statybų po metų pertraukos ėmė daugėti – kritusios statybos medžiagų kainos ir perpus sumažėję statybininkų įkainiai. Statybos kainodarą sudarančios bendrovės “Sistela” duomenimis, statybininko darbo valanda šiuo metu kainuoja 11–12 Lt, o 2008 m. siekė per 20 Lt.

“Be to, žiniasklaida pradėjo skelbti, kad ekonomika išeina iš krizės, tad natūralu, kad suveikia psichologinis veiksnys, kuris skatina gyventojus kažko imtis”, – mano vilnietis architektas Arvydas Katilius.

V.Kačiušis priduria, kad dabar namus statosi ir tie žmonės, kurie dokumentus dėl statybų leidimų pradėjo tvarkytis ekonominio pakilimo laikais, bet dėl didelio institucijų darbo krūvio piko metu juos gavo neseniai. Taip atsitiko ir Vilniuje, Pavilnyje, namą balandį pradėjusiam statytis vilniečiui Timūrui Kobeckiui. “Biurokratinis miesto aparatas neleido susitvarkyti dokumentų ir statybas pradėti ankščiau, bet iš kitos pusės – kainų kritimas mums į naudą. Manome, kad dabar yra geras metas statytis namą”, – įsitikinęs pašnekovas.

Prieš mėnesį namą Kaune statyti pradėjo ir 35 metų kaunietis Vilmantas. Dešimt metų apie nuosavą namą pamąstydavęs vyras tvirtino, kad tai, jog namą stato būtent dabar, lėmė aplinkybės – tėvai padovanojo Vilmantui sklypą.

Besistatantieji namus šiuo metu statybas finansuoti bando įvairiais būdais – iš santaupų ir parduodami butus, o jei išlaikė stabilias pajamas, beldžiasi į bankų duris dėl paskolos. Vilnietis T.Kobeckis namo statyboms gavo paskolą iš banko. Į banką kreipėsi ir ponas Vilmantas iš Kauno, tačiau jam sekasi sunkiai – vyras nėra tikras, ar pavyks ją gauti. Jei paskolos negaus, nuosavą namą jis ketina statyti etapais 3–4 metus. “Tiek lėšų, kad namą pastatyčiau iš karto, neturiu. Sudėjus visų šeimos narių santaupas, pinigų užteks tik pamatams išlieti ir blokeliams įsigyti. Iš pradžių pastatysiu “dėžutę”, tada parduosiu butą ir statysiu toliau”, – planuoja pašnekovas.

Architektas T.Kulikauskas pastebi, kad tokių klientų kaip ponas Vilmantas šiuo metu nemažai – dažniausiai kelerius metus namą ketina statyti vyresni žmonės. “Yra tokių, kurie namą planuoja statyti tiek, kiek galioja statybos leidimas – dešimt metų”, – priduria ir vilnietis architektas A.Katilius. Prieš kelerius metus tokių klientų pageidavimų praktiškai nebūdavo.

Šiuo metu dauguma klientų, norėdami sutaupyti, nebesamdo darbų vadovų – statybininkus prižiūri patys, važiuoja ieškoti statybinių medžiagų ir net patys dalyvauja statybose. Taip taupyti planuoja ir ponas Vilmantas – jis ketina ir pats prižiūrėti darbus, ir talkinti statybininkams kaip pagalbinis darbininkas. Beje, kaip pastebi A.Katilius, šiemet klientai pageidauja kuo detalesnių ir paprastesnių namų projektų, kad esant reikalui galėtų išsiversti ir be specialistų pagalbos. “Žmonės stengiasi išnaudoti ir turimus resursus – pavyzdžiui, statant namą panaudoti nuosavo miško medieną”, – pasakoja architektas.

Namo kaina – 300–500 tūkst. Lt

Šiuo metu statybininkų vardijamos kainos prieš kelerius metus būtų skambėjusios tarsi iš fantastinio filmo. T.Kobeckiui statybininkai apskaičiavo, kad namo kaina, be apdailos, sieks 1000 Lt/kv. m. Vyras mano, kad darbai atsieis daugiau, nes statydamas namą jis neketina itin taupyti. Nepaisant to, T.Kobeckio vertinimu, namas dabar kainuos 30 proc. pigiau, negu būtų kainavęs statant per piką.

V.Kačiušio teigimu, dabar rinkoje dažnai siūloma namo su kuklia apdaila kaina – 1600 Lt/kv. m. O T.Kulikausko pažįstamas darbų vadovas apskaičiavo, kad praėjusių metų pabaigoje Kaune pastatyto 250 kv. m namo be vidinės apdailos kaina neviršijo 150 tūkst. Lt, arba 600 Lt/kv. m.

Kaunietis darbų vadovas Virginijus Vyšniauskas priduria, kad už 2,5 tūkst. Lt/kv. m jau galima pastatyti prabangesnį namą su visa vidine apdaila. “Jei šiandien prašo daugiau, vadinasi, plėšikauja”, – neapsigauti pataria specialistas. Prieš kelerius metus namus bendrovės statydavo už 1000–1200 Lt/kv. m su daline apdaila, o parduodavo už 3–5 tūkst. Lt/kv. m.

Sunkmečiu namai atsieina pigiau dar ir dėl to, kad lietuviai pradėjo rinktis mažesnius. “Judame išsivysčiusios Europos link – namai pinga, konstrukcijos paprastėja, plotas mažėja”, – dėsto A.Katilius. Dabar klientai dažniausiai pageidauja 120–180 kv. m bendrojo ploto gyvenamųjų namų, o prieš kelerius metus norėdavo 200–280 kv. m.

Beje, projektuotojai ir statybininkai šiuo metu iš klientų dažniausiai girdi prašymą namą pastatyti kuo pigiau. Kartais numojama ranka net į kokybę. Darbų vadovą V.Vyšniauską stebina, kad dauguma jo klientų dabar renkasi kuo pigesnius karkasinius namus. “Žmonės, galvokite, ką darote statydami karkasinius namus ir imdami jiems paskolas. Po 25 metų toks namas bus 100 proc. susidėvėjęs. O juk Lietuvoje namas statomas dviem kartoms, ne taip kaip JAV, kur nugriaunamas po 20 metų”, – “Veido” žurnalistės įspėti skaitytojus prašė darbų vadovas.