Daugiau nei pusė ES gyventojų, kaip rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos bei Europos Komisijos tyrimas “Health at a Glance: Europe 2010″, turi antsvorio arba yra nutukę.

Tarptautinio suaugusių žmonių gyvensenos tyrimo (“Finbalt Health Monitor”) duomenimis, Lietuvoje turinčiųjų antsvorio taip pat daugėja. Tyrimas atskleidė, kad nutukusių vyrų dalis padidėjo nuo 11 proc. 1994 m. iki 17 proc. 2008 m. Nutukusių moterų 2008 m. buvo 20 proc. Tuo tarpu antsvoris paplitęs kur kas labiau: jo kamuojamų vyrų per 14 metų padaugėjo nuo 47 iki 61 proc., o moterų šiek tiek sumažėjo – nuo 51 iki 46 proc.

Viena iš Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo vadovių, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Profilaktinės medicinos katedros profesorė Jūratė Klumbienė tvirtina, kad 2010-aisiais padėtis negerėjo. “Nors duomenų dar neišanalizavome, pirmas įspūdis, kad Lietuvoje nesumažės nei turinčiųjų antsvorio, nei nutukusiųjų. Tai gana dideli skaičiai, nes kas penkta moteris nutukusi, o 61 proc. vyrų kovoja su antsvoriu”, – tvirtina profesorė.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras pranešė, kad vis daugiau registruojama vaikų (0–17 metų), sergančių nutukimu: 2001 m. sergamumo rodiklis buvo 1,2, o 2008 m. – 2,54 tūkstančiui Vilniaus miesto vaikų.

Europoje nutukusių gyventojų skaičiai labai skirtingi – nuo mažiau nei 10 proc. Rumunijoje, Šveicarijoje ir Italijoje iki daugiau nei 20 proc. Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Maltoje ir Islandijoje. Antsvorio paplitimas per pastaruosius 20 metų padvigubėjo Olandijoje ir Didžiojoje Britanijoje.

“Mūsų kūnas – dviejų dalykų atspindys: to, ką valgome, ir to, kiek judame. O mūsų atlikti mitybos tyrimai rodo, kad, nepaisant teigiamų mitybos poslinkių, vis dar didelę energijos dalį gauname iš riebalų. Energijos gauname daug, tačiau jos neišnaudojame”, – kodėl Lietuvoje didėja antsvorio problema, aiškina J.Klumbienė.

Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro direktoriaus pavaduotojas Paulius Paulionis papildo, kad gerėjančios gyvenimo sąlygos, technologinis progresas sudaro sąlygas žmonėms mažiau judėti. “Ryte skubame į darbą, neturime laiko ar noro pasimankštinti. Užuot ėję į darbą pėsčiomis ar paėjėję bent dalį kelio, mes važiuojame. Didžiąją dalį laiko darbe sėdime, grįžę namo, gulime priešais televizorių. Toks pasyvus gyvenimas lemia tai, kad pasaulyje daugėja nutukusių žmonių”, – komentuoja specialistas.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad suaugę žmonės turi būti fiziškai aktyvūs bent 30 min. per dieną didesnę dalį savaitės dienų.