Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu mokslų daktaro laipsnį Lietuvoje turi daugiau kaip 9 tūkst. žmonių, arba maždaug 0,5 proc. visų 25–70 metų amžiaus gyventojų. Lietuvos mokslo tarybos pirmininko Eugenijaus Butkaus duomenimis, pagal šį parametrą mūsų šalis neatsilieka nuo Europos Sąjungos valstybių vidurkio, tačiau parengtų doktorantų žinių kokybė gerokai prastesnė. Mat tik pernai vėl atsirado konkursai norintiems patekti į doktorantūros studijas. “Iki šiol į daugelį universitetų buvo priimami beveik visi norintys, tad ir studijuojančiųjų motyvacija nebuvo pakankama stengtis”, – mano E.Butkus.

Jam antrina Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Romualdas Ginevičius: “Sunkmetis paskatino daugiau jaunuolių iškart po magistro studijų žinias gilinti doktorantūroje. Anksčiau trūko darbo jėgos, o dabar didelė konkurencija, todėl turint aukštesnį mokslo laipsnį atsiveria didesnės darbo perspektyvos.” Tačiau jis pastebi, kad dalis studentų mokslus tęsia iš išskaičiavimo, nes doktorantai ketverius metus kas mėnesį gauna po 1500 Lt stipendiją.

E.Butkaus nuomone, doktorantūros studijas verta rinktis, nes į Lietuvą žengia stambios, naująsias technologijas plėtojančios kompanijos, kurioms reikės aukščiausio lygio specialistų. Iki šiol Lietuvoje buvo tradicija, kad mokslų daktarai lieka dirbti aukštojo mokslo sektoriuje. Tačiau ir E.Butkus, ir R.Ginevičius teigia, kad mokslininkai jau žengia ir į gamybos įmones.