Prekybininkai laikrodžiais šiuos metus vadina laikrodžių rinkos pagyvėjimo metais. Pavyzdžiui, „Chronos“ salone vis daugiau nuperkama po 6, 8 ar net 17 tūkst. Lt kainuojančių laikrodžių. Salono vadovui Vidui Jankauskui pavyko parduoti laikrodžių net ir už 70 ar 80 tūkst. Lt. Tiesa, daugiausiai pirkėjų laikrodžiui paprastai skiria po 800–900 Lt. Žinoma, tai prabangių laikrodžių salono specifika. Tuo tarpu vidurinės klasės pirkėjai laikrodžius paprastai perka už 200–300 Lt.
Šiaip jau prekybininkai laikrodžių pirkėjus skirsto į keletą grupių. Vieni perka pigius, kiniškus, apie 20–50 Lt kainuojančius laikrodžius, kuriems sugedus vėl įsigyja naują, naudodami jį pagal pagrindinę paskirtį – tiesiog pažiūrėti, kiek yra valandų. Kita grupė – tai pirkėjai, kuriems laikrodis – neatsiejama įvaizdžio dalis, ir paprastai – tai garsių prekių ženklų, brangių laikrodžių savininkai. O trečiai kategorijai priskiriami žmonės, kuriems laikrodis siejasi su kokia nors ypatinga proga ir paprastai yra dovanotas.
Skirtingų laikrodžių prekybos salonų atstovų duomenimis, per pastaruosius trejus metus labiausiai – apie 15–20 proc. – smuko prekyba pigiais kiniškais laikrodžiais. Šiems laikrodžiams didžiausią smūgį sudavė mobilieji telefonai, laikrodžiai kompiuteriuose, automobiliuose ar buitinėje technikoje, nes dauguma žmonių tiesiog nebeturi poreikio turėti laikrodį. Dėl tos pačios priežasties apie 10 proc. sumenko ir 100–500 Lt kainuojančių laikrodžių pardavimas. Tačiau prabangių laikrodžių poreikis ne tik nesumenko, bet netgi didėja.