Daugiau nei trečdalis lietuvių (39 proc.) pirmąjį būstą įsigijo ar planuoja nusipirkti visam gyvenimui, o dar 12 proc. žada jame gyventi 25–35 metus. Tokias lietuvių būsto pirkimo tendencijas parodė lankomiausio nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt atlikta apklausa, kurioje šių metų gegužės mėnesį dalyvavo daugiau nei 700 respondentų.

Tik 9 proc. respondentų teigia, kad pirmąjį būstą pirktų ne ilgiau nei penkeriems metams, o 16 proc. – 5–10 metų. Evaldas Narbuntovičius, Domoplius.lt projekto vadovas, teigia, kad apklausos rezultatai nestebina. Vertinant nekilnojamojo turto kainas šalyje ir vidutinį atlyginimą, būstas – labai rimtas pirkinys.

„Nenuostabu, kad daugelis lietuvių pirmame įsigytame būste gyvena visą gyvenimą. Aišku, tai priklauso nuo žmogaus požiūrio ir poreikių. Niekas netrukdo įsigyto būsto parduoti ar iškeisti į kitą. Bet kokiu atveju prieš įsigyjant ar keičiant būstą patartina labai gerai įvertinti infliaciją, esamas ir būsimas pajamas, besikeisiančią ne tik finansinę, bet ir šeimyninę situaciją“, – atkreipia dėmesį E. Narbuntovičius.

Domoplius.lt atliktos apklausos duomenimis, beveik pusė respondentų (46 proc.) planuoja būstą įsigyti ar jau įsigijo sulaukę 25–30 metų. 19 proc. apklausos dalyvių tinkamiausiu amžiumi įsigyti pirmąjį būstą laiko 20–25 metus, 17 proc. – 30–35 metus.

Arnoldas Antanavičius, „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas, teigia, kad šiandien pagrindiniai būsto pirkėjai yra maždaug 28–40 metų amžiaus šeimos, kurių pajamos – vidutinės arba aukštesnės.

„Jaunesnės šeimos dažniausiai įsigyja pirmąjį būstą, vyresnės – turimą būstą keičia į erdvesnį, pritaikytą gyventi gausesnei šeimai“, – pirkėjų portretą apibūdina A. Antanavičius. Jis sako, kad apie trečdalis sandorių yra sudaroma su pirmojo būsto pirkėjais, o likusieji įvyksta su būstą keisti nusprendusiais klientais.

Domoplius.lt apklausos metu 16 proc. respondentų nurodė, kad bent vieną kartą jau yra keitę būstą. Daugiau nei pusė iš jų – 58 proc. – būstą keitė dėl pasikeitusios šeimyninės padėties, kas ketvirtas – dėl pagerėjusios finansinės situacijos, 9 proc. – dėl emigracijos.

Paklausiausi – dviejų kambarių butai

Dažniausiai pirmasis įsigytas ar planuojamas įsigyti būstas – dviejų kambarių butas. Būtent tokį būstą kaip pirmąjį nurodė 38 proc. apklausos dalyvių. Kas penktas respondentas žada įsigyti namą, 19 proc. – trijų ir daugiau kambarių butą, tik 12 proc. – vieno kambario butą.

A. Antanavičius sako, kad dažniausiai pirkėjai ieško apie 42–57 kvadratinių metrų, t. y. 2–3 kambarių butų. „Paklausūs yra ir individualūs namai. Taip pat populiaru pirkti žemės sklypą bei jame statyti namą. Visgi šio segmento kainų lygis aukštesnis nei butų, tad potencialių pirkėjų ratas yra siauresnis“, – teigia nekilnojamojo turto ekspertas.

E. Narbuntovičius sako, kad šiuo metu didžiausią pasiūlą Domoplius.lt sudaro būtent dviejų kambarių butai – tokių skelbimų yra daugiau nei 13 tūkstančių. Didžiąją dalį jų sudaro Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje parduodami nekilnojamojo turto objektai. Dažniausiai jų plotas siekia 40–60 kvadratinių metrų.

Apklausos metu respondentai atsakė ir kiek lėšų jie planuoja išleisti ar jau išleido įsigydami pirmąjį būstą. Daugiausiai – 44 proc. – išleido iki 150 tūkst. litų, 15 proc. – nuo 150 iki 200 tūkst. litų, 13 proc. – nuo 200 iki 250 tūkst. litų, 12 proc. – nuo 250 iki 300 tūkst. litų.

„Pirmojo būsto pirkėjai dažniausiai apsiriboja 150–200 tūkst. litų suma Vilniuje ir apie 100–150 tūkst. litų Kaune ir Klaipėdoje. Tuo tarpu keičiantys jau turimą būstą į erdvesnį dažniausiai pirkiniui skiria ne mažiau kaip 300 tūkst. litų“, – tendencijas apžvelgia A. Antanavičius.

Domoplius.lt duomenimis, praėjusiais metais dažniausiai pardavinėjami butai Vilniuje buvo iki 250 tūkst. litų, Kaune – iki 140 tūkst. litų, o Klaipėdoje – iki 215 tūkst. litų.