Trečią kartą „Veido“ sudarytas didžiųjų prekybos centrų reitingas atskleidė, kad vienas nuo kito jie mažai skiriasi. Viliodami išpardavimais, panašiomis pramogomis ir vienodomis paslaugomis, prekybos centrai praranda savo veidą. Tad pirkėjui dažniausiai nesvarbu, kuriame pirkti ir pramogauti.

Šiandien daugeliui pirkėjų patraukliausias tas prekybos centras, kuriame mažiausios kainos ir dažnos išpardavimų akcijos, o ne retesni prekių ženklai, išskirtiniai restoranai, įdomios pramogos ar patogiai išdėstytos parduotuvės. Štai prieš mėnesį paskelbus nuolaidų iki 70 proc. akciją, 42 tūkst. pirkėjų minia užtvindė prekybos ir pramogų centrą „Ozas“, o po kelių savaičių dvigubai daugiau pirkėjų apgulė Vilniaus „Akropolio“ parduotuves. Jau po savaitės išgirdę apie išpardavimą kitame prekybos centre, jie veršis ten.
Tiesa, ir įprastais savaitgaliais prekybos centrai bando prisivilioti pirkėjus nemokamais koncertais, parodomis, ūkininkų turgeliais, net jogos ar šokių pamokomis. Tačiau visi jie orientuojasi į tai, kad vienoje vietoje apsipirktų visa šeima ir tuo pačiu metu galėtų papramogauti, susimokėti mokesčius už komunalines paslaugas, išsiųsti laiškus, susitaisyti batus ir pan. Tokia ir yra prekybos centro paskirtis, tačiau Lietuvoje vos keli turi susikūrę koncepciją ir nuosekliai laikosi savo krypties.
Daugelis centrų, stengdamiesi išsilaikyti, patalpas nuomoja visiems prekybininkams, kurie tik sutinka ateiti, o ar jie nedarkys įvaizdžio, ne taip ir svarbu. Tad dažnas pirkėjas nežino, kodėl turėtų eiti į vieną ar kitą prekybos centrą, kai visur randa tą patį.
Vis dėlto ne tik pirkti, bet ir pramogauti prekybos centruose daugeliui lietuvių jau tapo įpročiu, ir ieškoti kitų vietų jie nesivargina. Visuose didžiuosiuose miestuose centrinės gatvės apmirusios, o prekybos centruose stumdosi minios žmonių. Nors nemaža jų dalis čia neišleidžia nė lito – užsuka tik pasivaikščioti, pasižvalgyti ar pasišnekučiuoti prisėdus ant suoliukų. Dalis prekybos centrų po keletą metų dirba nuostolingai, tačiau kol kas nė vienas jų Lietuvoje nebankrutavo.
Beje, pagal prekybos centrų plotą, tenkantį tūkstančiui šalies gyventojų, Lietuva jau senokai lenkia Europos Sąjungos vidurkį. Skelbiama, kad mūsų šalies rinka visiškai užpildyta, tačiau kai kam atrodo kitaip, todėl ir dabar plėtojama pora naujų projektų. Štai Vilniaus Pašilaičių mikrorajone vasarą planuojama pradėti prekybos centro „Olinda“ statybą. Po dvejų metų jame turėtų įsikurti apie septyniasdešimt įvairių parduotuvių.

Konkuruoja tik kaina

Nors šiuo metu prekybos centrai turi gerokai pakovoti dėl pirkėjų, be to, per pastaruosius dvejus metus didelė jų dalis patyrė nemažai nuostolių, šiandien dauguma jau skaičiuoja didėjančias apyvartas, didesnius pirkėjų srautus, mažėja neišnuomotų plotų. „Bendras centrų neužimtumo rodiklis krizės laikotarpiu buvo išaugęs, tačiau šiemet artėja prie normalios ribos. Kaimynystės tipo centruose, tokiuose kaip „Big“ Vilniuje, šiuo metu neužimta 5–9 proc. ploto, regioniniuose – 1–3 proc.“, – tvirtina prekybos ir verslo centrų valdytojos „Resolution Property Management LT“ nuomos departamento vadovė Rida Tamkovidaitė.
Ji tvirtina, jog prekybos centrų savininkai ar valdančios kompanijos reagavo į rinkos pokyčius, stengėsi, kad jų centrai taikytųsi prie pakitusių klientų poreikių, keitė rinkodaros strategijas, koregavo nuomininkų struktūras. Tą patį darė ir nuomininkai – peržiūrėjo savo prekių grupes, kainodarą. „Kad ir kaip staiga krizė užklupo, tačiau didžioji dalis prekybininkų sugebėjo reorganizuoti veiklą ir netgi pasinaudoti sumažėjusiomis nuomos kainomis plėsdami savo tinklus. Pavyzdžiui, plėtėsi „Vičiūnų“ grupės „Charlie Piza“ ir „La Crepe“ kavinių, avalynės parduotuvių „Deichmann“ tinklas“, – teigia R.Tamkovidaitė.
Ekonominio sunkmečio laikotarpiu stengdamiesi išlaikyti pirkėjus, prekybos centrai bandė išsiskirti, prisistatydami mados, pramogų ar šeimos prekybos centru. Vis dėlto skirtingi maisto, restoranų ar pramogų segmentų operatoriai nesugebėjo sukurti akivaizdaus vieno ar kito centro išskirtinumo. Pavyzdžiui, ir Vilniaus „Akropolyje“, ir „Oze“ įsikūrusiuose kino teatruose rodomi tie patys filmai, panaši ir prekių ženklų produktų bei paslaugų pasiūla.
Mažesni prekybos centrai, tokie kaip „Big“ Vilniuje, „Molas“ Kaune, „Big I“ ir „Big II“ Klaipėdoje, pasipildė specializuotomis maisto, gėrimų parduotuvėmis, kepyklėlėmis, šviežių konditerijos gaminių skyriais, pradėjo orientuotis į mažesnėmis kainomis prekiaujančius nuomininkus. Tačiau visi žaidė tomis pačiomis rinkodaros priemonėmis.
„Šiandien daugelis prekybos centrų konkuruoja tik kaina, o ne išskirtiniu įvaizdžiu. Įsileisti visus nuomininkus, kurie tik ateina, – trumparegiškas požiūris. Pirkėjui sunku susigaudyti, kodėl jis turėtų vykti apsipirkti į vieną ar kitą centrą“, – tvirtina bendrovės „Eika“ turto valdymo departamento direktorė Viktorija Venclovaitė.

Prekybos centrai patrauklesni nei centrinės gatvės

V.Venclovaitės nuomone, Lietuvoje šiek tiek išsiskiria vos keli prekybos centrai, į kuriuose pirkėjai eina žinodami, ką ten ras, o ko ne. Tai „Europa“, besiorientuojanti į stilingą, didesnes pajamas gaunantį pirkėją, kuriam pirkimas teikia malonumą, aiškią kryptį turi išparduotuvių centras „Parkas Outlet“ ir „Panorama“. „Laisvalaikio ir prekybos centras „Panorama“ net sunkmečiu išlaikė savo kryptį pirmenybę teikti „premium“ klasės parduotuvėms ir bet kokių nuomininkų neįsileidžia“, – pastebi V.Venclovaitė.
„Panoramos“ generalinė direktorė Birutė Kalanovaitė pabrėžia, kad šis prekybos centras orientuojasi į moterį, kuri prekybos centre lankosi viena, su šeima ar su draugėmis. Tad parduotuvės ir paslaugų centrai išdėstyti pagal pirkėjų poreikius. Pavyzdžiui, antrame aukšte įsikūrusios „premium“ klasės parduotuvės. O pirmasis prekybos centro aukštas labiau pritaikytas šeimai.
Tuo tarpu „Akropoliai“, pasak bendrovės „Akropolis LT“ nuomos skyriaus vadovės Renatos Jakubčionienės, orientuojasi į visus pirkėjus. Šio centro tikslas – kad po vienu stogu pirkėjas rastų viską. Daugelio kitų prekybos centrų atstovai pabrėžia tą patį.
„Pasiūlymas „viskas visiems“ gana patrauklus, tačiau kai yra daug prekybos centrų, siūlančių tą patį, pirkėjus tai veikia silpniau. Šiandien nemažai prekybos centrų bando patraukti pigesnių prekių ženklų parduotuvėmis, kiti stengiasi prisivilioti pro šalį važiuojančius žmones, kaip „Mega“ Kaune“, – dėsto Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Marketingo katedros vedėjas Sigitas Urbonavičius.
Per ekonominį sunkmetį išryškėjo ir dar vienas pokytis prekybos centrų rinkodaros žaidimuose: jie siūlo vis daugiau ir įvairiapusiškesnių pramogų, kad pirkėjas čia praleistų kuo daugiau laiko. „Prekybos centro sėkmę lemia pirkėjų srautas ir jų buvimo laikas. Šešios praleistos valandos, kai žmogus net nepastebi, kad tiek laiko užsibuvo pirkdamas ir pramogaudamas, – geras rodiklis. To ir siekia prekybos centrai“, – atskleidžia bendrovės „Ogmios Real Estate“ valdybos pirmininkas Arūnas Žemaitis.
Beje, prekybos centrų idėja sutraukti kuo daugiau pramogų bei paslaugų po vienu stogu patraukli ir pirkėjams, todėl centrinės miestų aikštės bei gatvės ištuštėjusios, o centruose visada daug žmonių. „Kai atsirado galimybė rinktis, kur leisti laiką – lauke ar po stogu, žmonių srautai išsiskirstė. Prekybos centrai, ypač šaltuoju metų laiku, daugeliui tapo patrauklesne vieta nei viešosios miestų erdvės, nes po stogu ne tik nelyja, bet ir vienoje vietoje galima pažiūrėti filmą, išgerti kavos, apsipirkti. Tai ir patogi vieta susitikti su draugais“, – mano S.Urbonavičius.
Tokiai nuomonei pritaria ir prekybos centrų valdytojai. „Šiuolaikiniai pirkėjai turi mažai laiko, tad jie nori vienu apsilankymu atlikti daug darbų – sumokėti mokesčius, apsipirkti, papietauti. Dažnai apsisprendimui, kur visa tai padaryti, turi įtakos ir automobilio pastatymo klausimas“, – tvirtina B.Kalanovaitė.

Šiemet žmonės pirko daugiau

Visi „Veido“ kalbinti pašnekovai pabrėžia, kad tiek didžiųjų prekybos centrų, kiek šiuo metu yra, Lietuvai pakanka, ir daugiau jų neturėtų atsirasti. „Konkuruoti su veikiančiais prekybos centrais galėtų tik modernus projektas, pavyzdžiui, suteikiantis galimybę apsipirkti naudojantis mobiliuoju telefonu, navigacija. Keičiantis pirkėjų lūkesčiams, populiarėjant elektroninei komercijai, keisis ir prekybos centrai“, – neabejoja V.Venclovaitė.
Vis dėlto artimiausius porą metų tokių naujovių nesulauksime – dabar prekybos centrams svarbu tiesiog išgyventi, tad didesnė plėtra kol kas neplanuojama. Tiesa, ženklų, rodančių, kad kuris nors galėtų užsidaryti, taip pat nėra. R.Tamkovidaitė pastebi, kad šiemet žmonės perka daugiau nei pernai – didėja tiek pirkinių krepšelis, tiek pirkėjų srautai. Štai R.Jakubčionienė skaičiuoja, kad pernai „Akropoliuose“ per dieną vidutiniškai apsilankydavo 123 tūkst. pirkėjų, o šiemet lankytojų pagausėjo iki 130 tūkst.
„Prekybos centrai turi pirkėjų ratą, generuoja pajamas. Sunkiausias laikas jiems jau praėjo. Tad jeigu išgyveno pastaruosius dvejus metus, tai laikysis ir toliau. Jeigu prekybos centras užsidarytų, patirtų daugiau nuostolių, net jeigu šiandien ir dirba nepelningai. Mat investuota daug lėšų į pastatą, sukurtos darbo vietos. Be to, ir pirkėjai įpratę leisti laiką prekybos centruose“, – apibendrina S.Urbonavičius.