Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) organizuotoje konferencijoje „Absolventų stebėsena: taikymas ir perspektyvos“ dalyvavę tarptautiniai ekspertai pasidalijo patirtimi, kaip stebėti absolventų karjerą ir kaip efektyviai panaudoti tokią informaciją priimant sprendimus.

Jūratė ŽUOLYTĖ

„Mes norime užtikrinti aukštojo mokslo kokybę. Kiekvienais metais studijas Lietuvoje baigia daugiau nei 30 tūkst. absolventų. Turime būti tikri, kad mūsų švietimo politika atitinka tiek jų, tiek darbo rinkos, tiek visos Lietuvos poreikius. Lietuvos ateitis – išsilavinę žmonės, bet jų išsilavinimas turi atitikti šiandienos aktualijas“, – absolventų karjeros stebėsenos svarbą pabrėžė švietimo ir mokslo viceministras dr. Rolandas Zuoza.

MOSTA dvejus metus vykdytas bandomasis absolventų karjeros stebėsenos tyrimas atskleidžia, kaip pirmaisiais metais po studijų baigimo darbo rinkoje sekasi absolventams. „Tai pirmas realus darbas, kuriant specialistų kvalifikacijų žemėlapį Lietuvoje. Pirmą kartą pažiūrėjome, kas vyksta absolventui gavus aukštojo mokslo diplomą: kaip jam sekasi prisitaikyti darbo rinkoje, ar jam pavyksta įsidarbinti, kiek jis uždirba, kaip pritaiko savo kompetencijas“, – pasakojo MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas dr. Rimantas Vaitkus pabrėžė, kad tai pirmasis Lietuvoje tikras, realia situacija, o ne tik apklausų duomenimis paremtas absolventų tyrimas: „Iš įvairių duomenų bazių (Gyventojų registro, „Sodros“ ir kitų) surinkta ir išanalizuota informacija kalba apie tikrą darbo rinką, tikrus atlyginimus ir tikras profesijas.“

Į konferenciją atvykę tarptautiniai ekspertai patarė Lietuvai eiti pasirinktu keliu ir plėtoti bendrą stebėsenos sistemą, apimančią visą aukštojo mokslo sistemą, o ne lyginti tarpusavyje atskirų aukštojo mokslo įstaigų tyrimų rezultatus.

„Norvegijoje turėjome problemą, kai aukštosios mokyklos pačios stengėsi stebėti savo absolventų karjerą ir visų jų metodai skyrėsi. Tačiau tada neįmanoma palyginti duomenų, juos galima labai skirtingai interpretuoti. Tad svarbiausias mano patarimas Lietuvai – kurkite bendrą, nacionalinę stebėsenos sistemą, tik tada ji bus tikrai efektyvi“, – patarė Šiaurės Europos inovacijų studijų instituto (angl. NIFU) vadovas dr. Sveinungas Skule.

Prof. Jose Gineso Mora iš Londono universitetinio koledžo nuomone, tokiuose tyrimuose turėtų atsispindėti ne tik absolventų, bet ir darbdavių bei dėstytojų lūkesčiai. „Tačiau darbdavių požiūrį reikia vertinti atsargiai. Jie sako, kad jiems reikia geriausių darbuotojų, bet tai ne visada tiesa. Dažnai jie nežiūri toli į priekį, o tiesiog nori įdarbinti žmones, kurie išspręstų problemas, su kuriomis jie susiduria dabar“, – sakė profesorius.

Europos universitetų asociacijos vyresnioji patarėja Hanne Smidt atkreipė dėmesį, kad į kiekvieną faktą galima pažvelgti skirtingu kampu. „Girdžiu daug kalbant apie tai, kad Lietuvoje labai daug žmonių turi aukštąjį išsilavinimą, kad didelei daliai žmonių nereikia tokios aukštos kvalifikacijos. Bet galbūt po penkerių ar dešimties metų sakysite, kad suteiktos galimybės turėti aukštąjį išsilavinimą tokiam dideliam skaičiui žmonių yra geriausias kada nors padarytas dalykas“, – neskubėti priimti sprendimų turint per mažai duomenų ragino H.Smidt.

UNESCO švietimo politikos analitikas dr. Dominicas Orras rekomenduoja Lietuvai susitelkti į kuo įvairesnių duomenų rinkimą: „Turite dėl to apsispręsti dabar, pradėdami kurti sistemą. Juk kokius pradėsite duomenis rinkti dabar, su tokiais pačiais galėsite palyginti situaciją ir praėjus keleriems metams. O jei dabar nuspręsite supaprastinti savo tyrimus ir kažkokių klausimų atsisakyti, galbūt vėliau pamatysite, kad kaip tik šios dalies trūksta.“