Tarptautinės vadybos ir konsultacijų bendrovės “Hay Group” dvyliktus metus atliekamas Lietuvos atlyginimų rinkos tyrimas parodė, kad nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2010 m. gegužės mėn. toje pačioje pareigybėje dirbančių žmonių atlyginimai vidutiniškai sumažėjo 2,3 procento. Kitais metais atlyginimų didinimo neplanuoja daugiau nei pusė įmonių.

“Nors pastaraisiais metais Lietuvoje atlyginimai nebuvo mažinami drastiškai, šie pasikeitimai Lietuvą išskiria iš kitų Europos šalių, kuriose, išskyrus Baltijos valstybes ir Airiją, atlyginimų rinkos pokyčiai yra teigiami”, – sakė Hay Group generalinė direktorė Baltijos šalims Neda Songinaitė.

Pasak N. Songinaitės, Lietuvos atlyginimų rinkoje atlyginimai keitėsi skirtingai: kai kuriose bendrovėse atskirų darbuotojų fiksuoti atlyginimai buvo mažinami apie 20-30 proc., o kitose pavieniams darbuotojams jie didėjo iki 10-15 procentų.

Šiais metais “Hay Group” tyrimas rodo du ekstremumus – daugiausiai mažėjo darbininkų (vidutiniškai 4 proc.) ir aukščiausio lygio vadovų (vidutiniškai 4 proc.) atlyginimai. Mažinimas rečiau palietė specialistų ir žemesnio lygio vadovų atlygimus. Mažinimą vykdė ir tarptautinės, ir lietuviško kapitalo įmonės.

“Vis dėlto lazda visuomet turi du galus: sumažinus atlyginimą, atsiranda didelė rizika, kad siūlomas užmokestis žmonėms tampa nepatrauklus. Taigi, kyla dilema – dirbti ir netekti socialinių lengvatų bei galimybės užsidirbti nelegaliai ar naudotis bedarbio statusu. Šiame kontekste nestebina ir darbdavių atsiliepimai apie sunkumus ieškant tinkamų darbuotojų, ir pranešimai apie didėjančią emigraciją. Aišku viena – ateityje įmonėms teks peržiūrėti darbininkų atlyginimus, nes darbo jėgos, ypač kvalifikuotos ims dar labiau trūkti”, – sako N. Songinaitė.

Atlyginimų rinkos tyrimas taip pat atskleidė didėjančią takoskyrą tarp tarptautinio ir lietuviško kapitalo įmonių atlyginimų. Remiantis tyrimo duomenimis, vidutinis skirtumas tarp toms pačioms pareigybėms mokamų atlyginimų lietuviško ir tarptautinio kapitalo įmonėse sudaro 24 procentus. Nuo praėjusių metų jis padidėjo 7 procentiniais punktais.

Sunkmetis išryškino atlyginimų valdymo skirtumą: vakarietiškas vadybos tradicijas iš motininių įmonių perėmusiose tarptautinio kapitalo bendrovėse atlygimai buvo valdomi nuosekliau. Toje pačioje pareigybėje dirbančių žmonių atlyginimai mažėjo vidutiniškai 1,2 procento. Mažiau vadybinės patirties spėjusiose sukaupti lietuviškose kompanijose atlyginimai sumažėjo vidutiniškai 4,2 procento.

“Tarptautinio kapitalo įmonėse atlyginimai buvo keičiami dėsningiau. Tuo tarpu lietuviškos kompanijos tai darė labiau chaotiškai. Užsienio kapitalo įmonės daugiausiai mažino atlyginimus darbininkams ir žemesnio lygio tarnautojams – apie 3 proc., o brandiems specialistams atlyginimai netgi ūgtelėjo vidutiniškai 0,5 proc. Tai atskleidžia įmonių vadybos brandumą ir suvokimą, kad būtent nuosmukio laikotarpiu organizacijoms būtina išlaikyti kvalifikuotus specialistus, kurie užtikrina ilgalaikę kuriamąją vertę”, – sako N. Songinaitė.

Lietuviško kapitalo įmonėse atlyginimai buvo mažinami visų lygių darbuotojams. Priklausomai nuo pareigybės lygio, tose pačiose pareigose išlikusiems darbuotojams fiksuoti atlyginimai mažėjo vidutiniškai nuo 2 iki 10 procentų. Ekspertai pastebi, kad tarptautinės kompanijos atlyginimų mažinimo atvejais atsižvelgė į daugiau veiksnių, kurie turi įtakos atlyginimams – darbuotojo atlyginimo lygį, darbo rezultatus, jų atlikimo kokybę, darbuotojo potencialą. Vietinio kapitalo bendrovės šiuos dalykus vertina rečiau, nes neturint tinkamų technologijų, atlyginimų valdymo įrankių bei nuoseklių atlyginimų politikų, joms daug sunkiau priimti diferencijuotus atlyginimų valdymo sprendimus.

Analitikai pastebi, kad lietuviškos ir užsieninio kapitalo įmonės skirtingai traktuoja kintamąją atlyginimų dalį. Lietuviškose bendrovėse kintamasis atlyginimas ne retai tampa baudžiamaja, o ne skatinamaja priemone – jis išmokamas, jei darbuotojai neprasižengia. “Tokiu atveju įmonės įvertina tik trumpalaikę finansinę riziką, pamiršdamos apie tai, kad tą pačią riziką galima sumažinti motyvuojant darbuotojus geram darbui, o ne baudžiant už pražangas, nekalbant jau apie tokius svarbius dalykus kaip darbuotojo lojalumas, įsitraukimas, rezultatyvumas”, – sako N. Songinaitė.

Pasak “Hay Group” ekspertų, darbdaviai kol kas atsargiai galvoja apie atlyginimų didinimą ateinančiais metais, jie atidžiai analizuoja rinkos pokyčius. “Darbo rinkos atsigavimas ir atlyginimų augimas visada užtrunka, jis neprasideda iš karto, vos pagerėjus ekonominei situacijai. Todėl šiemet dauguma darbdavių teigė planuojantys laikyti darbuotojų atlyginimus “įšaldytus” ir stebi savo bei rinkos finansinius rezultatus”, – sako N. Songinaitė. 58 proc. tyrime dalyvavusių įmonių neketina koreguoti bazinių atlyginimų per ateinančius metus, o 41 proc. planuoja juos didinti vidutiniškai 4 proc. Prognozuojama, kad fiksuoti atlyginimai mažiausiai kils darbininkams – vidutiniškai 0,3 procento. Atlyginimo augimo gali tikėtis geriausi įmonės darbuotojai – jų atlyginimai augs vidutiniškai 2 procentais.

“Hay Group” 2010 metais atliktame tyrime dalyvavo 214 Lietuvos įmonių iš įvairių veiklos sektorių ir buvo išanalizuoti daugiau nei 59 tūkst. darbuotojų atlyginimai. Tyrime buvo analizuojami atlyginimų pokyčiai, įvykę per laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. gegužės 1 d.