Shutterstock

Užderėjo rungčių. Kuo daugiau žaidynių – tuo daugiau galimybių pasivaržyti jaunesniems, išsiaiškinti savo galimybes jau patyrusiems arba įšokti į olimpinės rinktinės lėktuvą naujai sporto šakai. Galima ir kitaip: senai sporto šakai, bet naujai rungčiai. Beje, jaunesnėse žaidynėse naujoji sporto šakos atmaina nevengia kibti į atlapus ją išauginusiai tradicinei. Ar kur nors tai nuves ir kiek mums dar liko „vakansinių“ sporto šakų bei rungčių?

Prieš didžiuosius sporto renginius, į kuriuos mūsų šalies atstovai vyksta susibūrę į vieną olimpinę komandą, kaip papildomas sportinis laimėjimas, jeigu tąkart toks būna, paminima prisidėjusi nauja sporto šaka ar rungtis. Arba, kaip tokiais atvejais populiaru sakyti, išsiplėtusi jų geografija. Esama nuomonių, kad mums, neturtingai valstybei, reikia remti ir puoselėti tik tą sportą, kuris mūsų krašte turi tradicijas, esame pasiekę laimėjimų, turime bazių ir trenerių, bet ji nei labai garsi, nei vyraujanti. Naujoms sporto šakoms papildyti Lietuvos rinktinę trukdytų ir tie šūkautojai, kurie nemato tikslo išlaidauti ir vežti sportininko, kurio tikėtina galutinė vieta – antroje galutinės rikiuotės pusėje arba pačioje pabaigoje.

Kai trūksta pagalbos, supratimo, dėmesio, pas mus dar menkai populiarių ir dažniausiai varganai gyvenančių sporto šakų entuziastams padeda olimpinis principas, kurio laikantis į žaidynes vežami tie, kurie šią teisę iškovoja. Kartais galimybę įsilieti į šalies olimpinę rinktinę savo sporto rungties čempionatuose puikiai pasirodantiems neolimpinių šakų atstovams pamėtėja žaidynių organizatoriai, tą šaką ar rungtį įtraukdami į žaidynių programą.

Šansą ten atsidurti didina ir tai, kad tiesiog pradėta rengti daugiau žaidynių. Per pastarąjį penkmetį atsirado daugiau grandiozinių sporto renginių nei vien tik olimpinės žaidynės, kurios, be abejo, išlieka visos sporto piramidės viršūnėje. Nuo 2010-ųjų kas ketverius metus imtos rengti jaunimo (16–18 m.) vasaros, nuo 2012 m. – ir žiemos olimpinės žaidynės, o nuo šiemet kiekvienais priešolimpiniais metais turėsime ir savojo žemyno suaugusiųjų sporto žaidynes. Dar anksčiau, prieš daugiau nei du dešimtmečius, susirūpinus sportuojančiu jaunimu imti organizuoti Europos jaunimo (14–18 m.) vasaros ir žiemos olimpiniai festivaliai, kurių dažnumas – kas dveji metai.

Vis dėlto didžiaisiais sporto renginiais, į kuriuos vyksta vietą juose iškovoję patys geriausi sportininkai, vadinkime žaidynes – jaunimo, olimpines ir netrukus prasidėsiančias pirmąsias Senojo žemyno.

Nuo 2016 m. vasaros olimpinių žaidynių olimpinėje programoje bus 28, žiemos – septynios sporto šakos. Pavyzdžiui, į pirmąsias po nepriklausomybės atkūrimo vasaros olimpines žaidynes vyko vienuolikos sporto šakų mūsų šalies atstovų, į pastarąsias Londono – keturiolikos, o 2008 m. į Pekiną išsiųstoje kol kas gausiausioje iki šiol mūsų olimpinėje delegacijoje buvo šešiolikos sporto šakų atstovų. 2014 m. žiemos žaidynėse varžėsi trims sporto šakoms priklausančių penkių rungčių mūsų šalies atstovai.

Į birželio 12 d. prasidėsiančias pirmąsias Europos žaidynes keliauja 71 Lietuvos sportininkas, atstovausiantis trylikai iš šešiolikos Baku vyksiančių olimpinių sporto šakų ir dviem iš keturių neolimpinių šakų bei rungčių. Jaunimo ir Europos žaidynės nėra įspraustos į griežtus sporto šakų rėmus, todėl rengėjai gali laisviau dėlioti šių varžybų programą ir į ją įtraukti įvairesnių sporto varžytuvių. Iš neolimpinių Baku vyks trijulių krepšinio, paplūdimio futbolo, sambo ir karatė varžybos. Šiuo suteiktu šansu pasinaudojo dvi mūsų rinktinės – vyrų ir moterų trijulių krepšinio bei sambo atstovai. Tiesą sakant, trijulių krepšininkai nėra Lietuvos rinktinės naujokai, tik tos rinktinės būdavo jaunimo. Kaip žinoma, pernai jaunimo žaidynių trijulių krepšinio turnyro laimėtojais tapo būtent lietuviai.

Pagal reitingą Europos ir pasaulio čempionatuose tarp 32 paplūdimio tinklininkių komandų pateko Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė. Šios gerai žinomos žaidėjos Europos žaidynėse debiutuos kaip nacionalinės olimpinės rinktinės narės. „Europoje yra gal penki šimtai, o gal ir daugiau moterų paplūdimio tinklinio komandų, todėl mums patekti tarp 32 geriausių – jau laimėjimas. Tuo pat metu kaip ir Europos žaidynės vyks Pasaulio taurės etapas, todėl neaišku, ar visos stipriausios komandos suvažiuos. Jeigu susirinks stipriausios, tikimės būti per vidurį, jeigu ne visos stipriausios – pakilti šiek tiek aukščiau nei viduriukas“, – atsargiai prognozuoja šių merginų treneris ir Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) prezidentas Marius Vasiliauskas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-23-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.