Daugiau nei 10 tūkst. litų per mėnesį Lietuvoje uždirba didelių įmonių vadovai, finansų direktoriai, rinkodaros ir pardavimo vadovai, į pelningiausių profesijų sąrašą jau patenka ir informacinių technologijų (IT) specialistai.

Tuo tarpu į sąrašą, skirtingai nei kitose Europos šalyse, nepatenka viešojo sektoriaus darbuotojai, pirmadienį rašo savaitraštis “Veidas”, kuris konsultuodamasis su personalo atrankų ir vadovų paieškos specialistais bei įmonių vadovais, sudarė geriausiai šiuo metu Lietuvoje mokamų darbų dešimtuką.

Daugiausiai Lietuvoje uždirbančių darbuotojų sąraše šiemet nebeliko ekonomikos klestėjimo metais ten pakliuvusių statybininkų, uždirbdavusių ir po 5-7 tūkst. litų.

Lietuvoje daugiausiai uždirba įmonių generaliniai direktoriai – vidutinio dydžio įmonės (turinčios 50-100 darbuotojų), vadovai per mėnesį gauna 8-12 tūkst. litų, atskaičius mokesčius, o didelės bendrovės – nuo 12 tūkst. litų iki keliasdešimties tūkstančių. Tiesa, sunkmetis apkarpė ir aukščiausio lygio vadovų atlyginimus (įskaitant premijas ir priedus) – jie sumažėjo 8,3 proc.

Antroje vietoje tarp geriausiai mokamų pagal profesiją Lietuvoje atsiduria finansų specialistai – finansų direktoriai, finansų vadovai, finansų kontrolieriai.

Tarp pelningiausių darbo vietų įsitaiso ir aukščiausio lygmens pardavimo specialistai, nes jų darbą įmonės vertina vis labiau. Dažniausiai Lietuvos rinkoje šiems darbuotojams mokamas 3,5-5 tūkst. litų fiksuotas atlyginimas, o likusį jie prisiduria per premijas už pasiektus rezultatus. Didelės tarptautinės įmonės pardavimo vadovas Lietuvoje gali tikėtis ir 13-15 tūkst. litų “į rankas” per mėnesį.

Viena iš pelningiausių, bet per krizę labiausiai nukentėjusių specialybių – rinkodaros vadovai. Gero rinkodaros vadovo atlyginimas rinkoje siekia nuo 5 tūkst. litų, atskaičius mokesčius.

Viena iš stabiliausių specialybių, garantuojančių ganėtinai dideles pajamas, – auditoriai, dirbantys tarptautinėse audito bendrovėse.

Viena iš retų profesijų, kurių specialistams net sunkmečiu didėjo atlyginimai – IT. Ši tendencija iš dalies susijusi su į Lietuvos rinką atėjusiais užsienio investuotojais, tokiais kaip “Barclays”, “CSC Baltic”, “Western Union”. Šios įmonės darbuotojų ieškojo šimtais, tad rinkoje atsirado specialistų poreikis, o norėdamos išsaugoti gerus darbuotojus, atlyginimus turėjo kelti ir senbuvės.

Perspektyvios ir vienos pelningiausių darbo vietų šiuo metu yra krizei atspariuose sektoriuose, pavyzdžiui, biotechnologijų ir lazerių pramonėje atlyginimai per krizę taip pat didėjo.

Personalo atrankos ir vadovų paieškos bendrovės “Search group” vadovas Šarūnas Dyburis mano, kad žymūs neatitikimai tarp tų pačių profesijų atlyginimų Lietuvoje ir Vakarų šalyse susiję ir su tuo, jog mūsų šalyje menkai išplėtota šių sričių privati veikla.

“Be to, atlyginimai priklauso ir nuo specialistų pasiūlos. Šiuo metu, skaičiuojant tūkstančiui gyventojų, Lietuvoje gerokai daugiau nei kitose šalyse medikų, mokytojų ir policininkų. Vadinasi, tas pats atlyginimų fondas dalijamas daug didesniam skaičiui žmonių. Sumažėjus darbuotojų tose srityse, pakilus likusiųjų efektyvumui, padidėtų ir atlyginimai”, – įsitikinęs Š. Dyburis.

Kita vertus, “Search group” direktorius teigia, kad įvertinus medikų gaunamas pajamas ir padėkas grynaisiais, šių specialybių žmonės būtų vieni iš daugiausiai uždirbančių. “Veido” duomenimis, patyręs, kelis etatus turintis, daug operuojantis ir “padėkų” niekada neatsisakantis chirurgas per mėnesį gali gauti iki 20 tūkst. litų bendrų pajamų (tiek oficialių, tiek neoficialių).

Lietuvoje oficialus vidutinis medikų atlyginimas, Statistikos departamento duomenimis, siekia apie 2,9 tūkst. litų.