„Veido“ atliktas tyrimas, kiek universitetų ir kolegijų absolventų neturi darbo, atskleidė, kad pastaruosius dvejus metus daugiausiai bedarbių išleido Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija.

Per praėjusius metus Lietuvos darbo biržoje (LDB) įsiregistravo 19,9 tūkst. absolventų. Daugiausiai tarp jų – baigusių Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją. Išanalizavus LDB ir Statistikos departamento pateiktus duomenis paaiškėjo, kad pernai šią kolegiją baigusių absolventų, nerandančių darbo, skaičius tarp visų Lietuvos aukštųjų mokyklų yra didžiausias – net 55,7 proc.
2010 m. darbo biržoje registruota taip pat daugiausiai Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos absolventų. Kitos kolegijos parengiančios daugiausiai bedarbių, – Vilniaus dizaino kolegija ir Panevėžio kolegija.
Tarp baigusiųjų universitetus pastaruosius dvejus metus sunkiausiai įsidarbinti sekasi Vilniaus dailės akademijos absolventams. 2011 m. iš 494 gavusiųjų šios aukštosios mokyklos diplomus net 203 buvo registruoti LDB. Antroje vietoje tarp universitetų, išleidžiančių daugiausiai bedarbių, rikiuojasi Lietuvos kūno kultūros akademija (34,9 proc. absolventų neturi darbo), trečioje – Aleksandro Stulginskio universitetas (32,1 proc.).
Beje, net ir tų universitetų, kurie, „Veido“ tyrimo duomenimis, parengia mažiausiai bedarbių, absolventams šiandien nėra lengva įsidarbinti. Be to, nemažai jų dirba ne pagal specialybę.

Po studijų universitete vynioja sušius

Pernai VU Tarptautinio verslo mokykloje tarptautinio verslo specialybę įgijęs Vladas Marcinkevičius darbo intensyviai ieško jau septynis mėnesius. Per savaitę savo gyvenimo aprašymą jis išsiųsdavo į maždaug trisdešimt įvairių įmonių, ieškodamas pardavimo vadybininko arba reklamos vadybininko asistento darbo. Nors vaikinas sulaukdavo po vieną ar du kvietimus ateiti pasikalbėti su darbdaviais, tačiau dirbti taip ir nepradėjo. „Per daugiau nei pusmetį sulaukiau vos dviejų kvietimų dirbti, tačiau atsisakiau, nes siūlomas atlygimas buvo 600 Lt, ir dar pats būčiau turėjęs mokėti už degalus bei automobilio, kuris vadybininko darbe būtinas, priežiūrą. Kad galėčiau pragyventi, norėčiau į rankas gauti 1100 Lt“, – pasakoja V.Marcinkevičius.
Po kiekvieno pokalbio dėl darbo vaikinas analizuodavo priežastis, kodėl nepasisekė, tačiau atsakymo jam taip ir nepavyko rasti. „Darbdaviai nedetalizuodami priežasčių pranešdavo, kad pasirinko kitą kandidatą. Galbūt tam, kad darbo paieškos nesėkmingos, įtakos turi aukštosios mokyklos reputacija, o gal per daug aktyviai reiškiu mintis pokalbio metu“, – svarsto V.Marcinkevičius.
Vis dėlto jis nesigaili pasirinkęs tarptautinio verslo specialybę. Mat, vaikino nuomone, nors vadybininkai šiuo metu aukštosiose mokyklose štampuojami lyg konvejeriu, gerus specialistus galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais. „Vadybininko specialybė labai plati, tačiau aš išsigryninau sferą, kurioje norėčiau dirbti, – tai reklamos kūrimas ir jos pardavimas. Esu maksimalistas, nenoriu dirbti nekvalifikuoto darbo, tačiau Lietuvoje šiuo metu esu nereikalingas, tad bandysiu pagal specialybę įsidarbinti užsienyje“, – prisipažįsta po savaitės į Londoną išvykstantis VU Tarptautinės verslo mokyklos absolventas.
Beje, pusė jo bendramokslių jau dirba užsienio šalyse.
Tie aukštųjų mokyklų studentai, kurie dar bando įsitvirtinti Lietuvos darbo rinkoje, bet pagal specialybę neįsidarbina, dažniausiai renkasi nekvalifikuotus darbus. Štai Judita Jurcevičiūtė, prieš dvejus metus Kauno technologijos universitete (KTU) baigusi viešojo administravimo specialybę, šiuo metu vynioja sušius.
„Apmaudu, kad negaliu panaudoti universitete įgytų žinių, tačiau visi darbdaviai, su kuriais bendravau, klausdavo, ar turiu administratorės patirties. Jie tiesiai sakydavo, kad jeigu ateis žmogus, anksčiau dirbęs tokį darbą, rinksis jį, o ne mane“, – prisimena J.Jurcevičiūtė.
Ji pabrėžia, kad darbo ieško aktyviai, be to, dar baigė buhalterinės apskaitos kursus. „Iš šimto žmonių, kurie baigė universitetą kartu su manimi, tik keliolikai pavyko įsidarbinti pagal specialybę. Daugelis dirba parduotuvėse konsultantais ar pardavimo vadybininkais telefonu“, – teigia mergina.

Stinga mokslo ir verslo bendradarbiavimo

Personalo atrankos bendrovės „Simplika“ direktorės Valerijos Buzėnienės nuomone, universiteto ar kolegijos absolventų įsitvirtinimas darbo rinkoje ne visuomet reiškia, kad studijų ar aukštosios mokyklos lygis yra aukštas. Mat dažnai jaunuoliai dirba ne pagal specialybę. „Pavyzdžiui, baigę viešąjį administravimą įgyja plačią specialybę, tad gali dirbti ir vadybininkais. Gabus, siekiantis tikslo jaunuolis visada ras karjeros takelį, tačiau dirbant ne pagal specialybę dažnai reikia daug laiko skirti papildomiems seminarams, kursams arba jau įsitvirtinus darbo rinkoje grįžti į pradinį etapą – dar kartą rinktis studijas, bet jau pagal specialybę, kurią žmogus dirba“, – dėsto V.Buzėnienė.
Pasak personalo atrankos specialistės, tikslingiau būtų jaunuolį iškart nukreipti tinkama kryptimi. Tad turėtų labiau bendradarbiauti verslo ir mokslo įstaigos. „Darbdaviai itin retai pageidauja baigusiųjų Kūno kultūros akademiją ar Aleksandro Stulginskio universitetą, – tvirtina V.Buzėnienė. – Šių aukštųjų mokyklų absolventai mažiausiai reikalingi verslui, todėl jos ir išleidžia daugiausiai bedarbių. Universitetai per mažai bendrauja su verslo atstovais, nesigilina į tai, kokių specialistų labiausiai reikės artimiausiu metu.“
Vis dėlto Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos, parengančios daugiausiai bedarbių, direktorius Albinas Tebėra savo kaltės neįžvelgia. Jis tikina, kad naujos studijų programos kuriamos tariantis su įmonių vadovais, o daugiausiai studentų rengiama tų specialybių, kurių trūksta. „Želdinimo įmonės turi labai daug užsakymų ir vos spėja atlikti darbus, tad Lietuvai reikia želdinių dizaino specialistų, kuriuos mes rengiame. Miškininkai, hidrotechnikai taip pat prašo, kad daugiau parengtume specialistų“, – teigia A.Tebėra.
Kolegijos vadovas mano, kad tikrąją padėtį darbo rinkoje iškreipia jaunuoliai, kurie užsiregistruoja LDB, nes tingi dirbti. O tokių nemotyvuotų studentų kolegijose, A.Tebėros manymu, dauguma.

Sunkiau įsidarbinti kolegijų absolventams

Vilniaus dailės akademijos (VDA) rektorius Audrius Klimas taip pat įsitikinęs, kad LDB duomenys neatitinka tikrosios padėties. „LDB užsiregistravę daugiausiai VDA absolventų, tačiau tai nereiškia, kad jie visi bedarbiai. Dažniausiai tapytojai ar grafikai yra laisvi menininkai, jie neturi darbdavio, jų veiklai nereikia administruojančių žmonių, todėl skaičiuojami kaip bedarbiai“, – dėsto A.Klimas.
Pasak rektoriaus, menininkai savo darbus parduoda patys ar bendradarbiaudami su galerijomis, o LDB registruojasi, kad nereikėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo mokesčio. Tad VDA absolventų lyginti su, pavyzdžiui, baigusiais Vilniaus universitetą nereikėtų.
Beje, „Veido“ analizė atskleidė, kad seniausios ir didžiausios Lietuvos aukštosios mokyklos absolventai darbo rinkoje nėra paklausiausi. Geriausiai įsidarbinti sekasi turintiesiems Lietuvos karo akademijos diplomus – tarp jų nedarbo lygis siekia tik 2,3 proc. Antra vieta pagal įsidarbinimą tenka Mykolo Romerio universitetui – 2011 m. LDB užsiregistravo 13,2 proc. absolventų. Beveik tiek pat darbo neturėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto absolventų – 13,5 proc.
Tarp kolegijų mažiausiai bedarbių išleido Vilniaus verslo kolegija (20,3 proc.). Vis dėlto visų kolegijų absolventams darbo rinkoje sekasi kur kas prasčiau nei įgijusiems specialybę universitete: iš praėjusių metų laidos kolegijų absolventų net 36 proc. neturi darbo, o tarp baigusiųjų universitetus tokių – 23 proc.
„Daugeliui darbdavių svarbu, kad specialistas ne tik turėtų savo siauros srities žinių, bet ir gebėtų plačiau pažvelgti į daugelį dalykų, o tokių gebėjimų daugiau įgyjama universitetinėse mokyklose. Vis dėlto, jeigu specialybė darbo rinkoje paklausi, nesvarbu, ar studijos baigtos universitete, ar kolegijoje“, – apibendrina V.Buzėnienė.