"Veido" archyvas

ES parama “Achemos” grupei padėjo rekonstruoti seną sanatoriją Druskininkuose

Šešerių metų, praleistų Europos Sąjungos glėbyje, naudą galima atskleisti vienu skaičiumi – 18,4 milijardo litų. Tiek nuo 2004 m. Lietuva sulaukė ES paramos, kuri nusėdo Lietuvos keliuose, ligoninėse, žemės ūkyje bei įmonėse.

Paramos skaičiai skamba įspūdingai, bet kodėl tuomet “Eurostat” statistinėse lentelėse pagal darbo našumą, BVP, tenkantį vienam gyventojui, ar perkamąją galią Lietuva visada rikiuojasi gėdingai žemai? Lietuvos inovacijų centro projektų vadybininkas Artūras Jakutavičius mano, kad tikroji ES paramos nauda verslui pasimatys 2013–2015 m. “2004–2006 m. įmonėms skirta parama buvo tragiškai juokinga, nes milijonas kitas verslui – menka suma, palyginti su tuo, kiek įmonės pačios investuodavo. Realūs ES pinigai verslui pajudėjo tik prieš metus, o dirbti jie pradės po 3–5 metų. Šie milijonai atsilieps verslo konkurencingumui ir visai ekonomikai – įmonės dirbs produktyviau, našiau. Pereisim į kitą lygmenį”, – prognozuoja ekspertas.

Vis dėlto nors didžiąją dalį ES pinigų verslas bando panaudoti tik dabar, parama veiklai efektyvinti per šešerius metus pasinaudojo tūkstančiai įmonių ir ūkininkų. “Veidas” nusprendė pažvelgti, kurie verslininkai šios paramos sulaukė daugiausiai, kitaip tariant, ką ši parama praturtino.

Daugiausiai paramos – medienos pramonei ir B.Lubiui

2004–2006 m. pagal Bendrąjį programavimo dokumentą (BPD) Lietuvoje paskirstyta apie 4 mlrd. Lt ES lėšų. Iš privataus verslo daugiausiai ES paramos šiame etape savo projektams pritraukė medienos pramonės gigantai – Arūno Martinkevičiaus SBA įmonių grupė ir Sigito Paulausko “Vakarų medienos grupė” (VMG). Abu koncernai buvo pagrindiniai plokščių fabriko “Girių bizonas” akcininkai, o šiam projektui skirta didžiausia iki šiol privačių įmonių panaudota ES parama – 45,6 mln. Lt. Tiesa, 2008 m. pabaigoje lietuvių verslininkai fabriką pardavė pagrindiniam savo užsakovui – švedų koncernui “Ikea”, nes, S.Paulausko tvirtinimu, siekė, kad “Ikea” įsitvirtintų Lietuvoje.

“Koncernas tuo metu svarstė, kur pirkti gamyklą – Portugalijoje ar Lietuvoje. Viena, kai pardavinėji produkciją tarptautiniam koncernui, ir visai kas kita, kai jis šiame regione įsigyja bazinę gamybą”, – apsisprendimą parduoti fabriką motyvavo S.Paulauskas.

A.Martinkevičiaus valdomas SBA koncernas sugebėjo pritraukti dar daugiau paramos – 26,7 mln. Lt ES lėšų gauta fabrikui “Visagino linija” statyti.

Pagal pritrauktų ES lėšų kiekį trečioje vietoje rikiuojasi Bronislovas Lubys, koncerno “Achemos” grupė pagrindinis akcininkas. Nuo 2004 m. ES paramą gavo jau septynios koncerno įmonės, o iš viso panaudota 22 mln. Lt ES paramos. Didžiausia europinių pinigų suma buvo skirta SPA ir poilsio komplekso plėtrai Druskininkuose – “Lietuvos” sanatorijos rekonstrukcijai. B.Lubio koncernui skirtos europinės paramos milijonų daugės ir toliau, nes įmonė “Achema” neseniai pasirašė sutartį dėl 14,5 mln. Lt ES lėšų panaudojimo.

Tiesa, jau 2013 m. daugiausiai paramos panaudojusių įmonių sąrašas turėtų gerokai pakisti, nes 2007–2013 m. laikotarpiu svariausią paramą gavo ne tradicinės pramonės šakos, o IT ir saulės energetikos bendrovės: 21 mln. Lt skirta mobiliųjų telefonų gamintojai “Teltonika” ir beveik 40 mln. Lt – saulės energetikos įrenginių bei priemonių gamybą ketinančiam plėtoti įmonių klasteriui “Baltic Solar Energy”, “Via Solis” ir “Baltic Solar Solutions”.

2007–2013 m. laikotarpiui skirstomi 23 mlrd. Lt kaitina verslininkų aistras. 20 mln. Lt europinių lėšų jau panaudojęs “Garsų pasaulis”, atsiduriantis daugiausiai paramos gavusių įmonių sąraše, sunkmečiu ketina investuoti į įmonės plėtrą, kad galėtų didinti eksportą. Du kartus paramą gavusi įmonė ir vėl viltingai žvelgė į ES fondus, tačiau trečias kartas buvo nesėkmingas. “Dabar esame vertinami kaip nelabai perspektyvūs. Neaiškūs kriterijai, pagal kuriuos vertinamos paraiškos. Gal negavome dėl to, kad negalime dešimteriopai didinti eksporto apimčių, nes jos ir taip didelės? O gal dėl to, kad naujų darbo vietų galime pridėti, o ne dvigubinti, trigubinti, nes ir taip dirba 300 žmonių?” – stebisi “Garsų pasaulio” generalinis direktorius Vytautas Mieliauskas.

Tuo tarpu S.Paulauskas apgailestauja, kad skirstant ES paramą 2007–2013 m. laikotarpiui visiškai ignoruojamas medienos sektorius, ir stebisi, jog didesnė dalis paramos skirta saulės baterijoms gaminti. “Įsivaizduojame, kad saulės baterijos išgelbės Lietuvą. Tai klaida. Tradicinės šakos, kaip žemės ūkis, medienos pramonė, baldų pramonė, turi stabilų eksportą, tad kam žudyti vištas, dedančias aukso kiaušinius? Įmonės, kurios turėjo padidinti eksportą, konkurencingumą, nustumtos į šalį. Kas prisiims atsakomybę už tokius sprendimus?” – piktinasi S.Paulauskas, įsitikinęs, kad sektoriuje turi susiformuoti tam tikra kompetencija, patirtis, o tai staiga neatsiranda.