BFL

Visos daržovės, net tręšiamos tik mėšlu, kaupia nitratus, kurie joms reikalingi, kad galėtų augti ir subręsti. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas Pranas Viškelis paaiškina, kad tai normalus fiziologinis reiškinys. Mat maitindamasis augalas siurbia azotą iš dirvos nitratų forma, kurie vėliau, saulės šviesoje vykstant fotosintezei, dalyvauja baltymų gamyboje. Nedideli nitratų kiekiai žmogui nekenksmingi, tačiau didesnis jų kiekis tampa nuodais. “Pasaulinė sveikatos organizacija yra nustačiusi, kad 3,7 mlg nitratų, tenkantys vienam kilogramui daržovių per parą, žmogui nekenkia. Iš karto didesnio kiekio daržovių tikriausiai niekas nesuvalgo. Be to, nitratus neutralizuoja daržovėse esantis vitaminas C. Pavyzdžiui, nitratus labiausiai kaupia salotos, tačiau ir vitamino C jose daugiausia”, – dėsto P. Viškelis.

Kitos daržovės, kuriose randami didesni kiekiai nitratų, yra špinatai, burokėliai, kopūstai ir visos šiltnamyje augintos daržovės. “Kilograme pomidorų, augusių lauke, yra 150 mlg nitratų, o šiltnamyje – 300. Kopūstai jų sukaupia iki 900 mlg, burokėliai – iki 1500, o salotos – net 2000–3000 mlg”, – atskleidžia P. Viškelis.

Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas sako, kad daugiausiai nitratų daržovės sukaupia intensyvaus augimo metu, todėl jaunuose agurkuose, kopūstuose, burokėliuose jų būna daugiau nei visiškai subrendusiuose.

P. Viškelio nuomone, nėra tikslinga daržoves mirkyti karštame vandenyje ar ilgai virti, nes taip išplaunami ne tik nitratai, bet ir vitaminai, mineralinės medžiagos. Tad daržovė praranda maistinę vertę. Reikėtų tik nulupti odelę.

Beje, įdomu tai, kad vaisiuose nitratų yra šimtą kartų mažiau nei daržovėse. Tačiau obuoliuose, vyšniose, trešnėse gali likti pesticidų – pavojingų kancarogeninių medžiagų. “Sveikiausia valgyti aktinidijas, nes jų niekas nepuola, todėl nereikia purkšti, o ir vitamino C šios uogos turi daugiausiai iš visų vaisių”, – pataria P.Viškelis.