Lietuvos sveikatos mokslų universitetas rodo pavyzdį kitoms šalies aukštosioms mokykloms: studentai iš užsienio jame sudaro jau beveik 10 proc. viso studentų skaičiaus ir tai leidžiam šiam universitetui uždirbti 16 mln. Lt per metus.

Matydami akivaizdžiai prastas Lietuvos demografines tendencijas, bet norėdami išgyventi, dauguma pažangių mūsų šalies universitetų ėmė aktyviau vilioti jaunuolius iš užsienio. Ir daliai universitetų jau pavyko studijuojančių užsieniečių skaičių padidinti du, tris ar net keturis kartus.
Daugiausiai užsieniečių dabar studijuoja Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) – net 586 jaunuoliai iš maždaug 40 skirtingų valstybių. Įdomu, kad, priešingai nei ankstesniais laikais, dabar studijomis Lietuvos sveikatos mokslų universitete labiau domisi ne besivystančių, ekonomiškai silpnesnių šalių jaunuoliai, į Lietuvą žvelgiantys kaip į galimybę gauti europinį išsilavinimą, o ES bei kitų pasiturinčių šalių abiturientai.
LSMU studijų prorektorė prof. habil. dr. Daiva Rastenytė atskleidžia, kad šiemet daugiausiai pirmakursių priimta iš Vokietijos (18 proc.), Švedijos (14 proc.), Ispanijos (13 proc.) bei Izraelio (14 proc.), o bendrai daugiausiai studentų yra atvykę iš Ispanijos, Švedijos ir Izraelio.
Svarbu tai, kad studentų iš užsienio LSMU kasmet gausėja: 2010 m. užsieniečiai LSMU sudarė 5,6 proc., dabar – jau 9,1 proc. visų studentų. Kadangi kiekvienas jų moka už studijas, tai reiškia ir didėjančias universiteto pajamas: iš šių studentų LSMU kasmet surenka daugiau nei 16 mln. Lt, kuriuos gali investuoti į studijų kokybės gerinimą.
Kodėl jaunuoliai iš Vakarų Europos važiuoja studijuoti į Lietuvą? LSMU rektorius prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas išskiria tris svarbiausias priežastis: universiteto matomumą tarptautinėje erdvėje, studijų kokybės bei kainos santykį ir kone užtikrintą darbo vietą po universiteto baigimo. Užsieniečiams imponuoja ir tai, kad Lietuvos sveikatos mokslų universitete vienoje vietoje ne tik vyksta studijos, bet kartu atliekami ir moksliniai tyrimai bei užsiimama medicinine praktika. „Tai daro mūsų instituciją išskirtinę net pasauliniame kontekste, nes nėra tiek daug į sveikatos mokslus orientuotų universitetų, kurių veikla apimtų visas tris sritis vienoje vietoje“, – pabrėžia rektorius.
Ypač LSMU patrauklus tapo, kai Lietuva įstojo į ES: dabar iš bet kur atvykę studentai gauna tarptautinius standartus atitinkantį išsilavinimą ir visame pasaulyje pripažįstamą diplomą, be to, už tikrai konkurencingą kainą. Prie LSMU įvaizdžio gerinimo visame pasaulyje prisideda ir patys LSMU absolventai, savo rezultatais įrodantys, kad studijų kokybė čia tikrai aukšta. „Pasklidę po visą pasaulį jie veikia kaip tam tikri mūsų ambasadoriai“, – pastebi D.Rastenytė.

Ankstyva iniciatyva leido sukaupti didelę patirtį ir užmegzti ryšių

Šiandien Lietuvos sveikatos mokslų universitetas jau pasiekęs tokį etapą, kai norinčių studijuoti užsieniečių yra daugiau, nei LSMU gali priimti. „Tarkime, į medicinos studijų programą anglų kalba kasmet priimame apie 90 studentų iš užsienio, tačiau šiemet čia pretendavo apie 130 kandidatų. Džiaugiamės, kad dabar jau galime atsirinkti geriausius ir konkursas vis didėja“, – teigia LSMU Tarptautinių ryšių ir studijų centro dekanas prof. habil. dr. Žilvinas Padaiga, pridėdamas, kad konkurencija tarp universitetų tikrai didelė, tad šis faktas dar labiau džiugina.
Vis dėlto R.Žaliūnas pabrėžia, kad konkuruojant svarbu nepasiduoti pagundai sumažinti reikalavimus, nes suprastėjęs studentų parengimas mokymo įstaigos reputacijai turėtų skaudžių pasekmių. Rektoriaus teigimu, iš užsienio studentų LSMU reikalauja netgi daugiau nei iš savų, tarkim, jie privalo dar ir gerai išmokti lietuviškai.
„Duoti diplomus studentams tik dėl to, kad jie studijuoja savo lėšomis, negalima. Mūsų universitete yra buvę atvejų, kai iš sąrašų išbraukdavome apie 40 proc. studentų, nes jie nesugebėjo patenkinti reikalavimų, – tvirtina R.Žaliūnas. – Iš išsivysčiusių šalių studentai atvyks tik tada, jei bus išlaikyti aukšti tarptautinius standartus atitinkantys reikalavimai, ir jie matys, kad studijų kokybė yra ne prastesnė nei jų gimtojoje šalyje.“