Sveiką ir aplinką tausojančią gyvenseną skatinanti interneto svetainė „Greatist.com“ paskelbė 33 būdų, kaip maitintis nedarant žalos aplinkai, sąrašą. Pirmu numeriu įrašytas patarimas naudoti ne plastikinius, o daugkartinio naudojimo maišelius.

Tai ne tik pigiau atsieina, bet ir stipriai sumažina aplinkos taršą, nes tyrimai rodo, kad pasaulyje perdirbama tik apie 1 proc. visų plastikinių maišelių. Net mokslininkai negali tiksliai pasakyti, per kiek laiko natūraliai suyra įprasti plastikiniai maišeliai, bet manoma, kad tai gali trukti ir iki tūkstančio metų. „Greatist.com“ teigimu, dėl to į vandenyną patenka didžiuliai kiekiai nuodingų polimero dalelių, o nuriję maišelių liekanų ir kitų šiukšlių kasmet nugaišta apie 1 mln. paukščių, 100 tūkst. vėžlių ir kitų jūrų gyvūnų. Tiesa, primenama, kad ką ne geresni ir popieriniai maišeliai, nes jiems pagaminti pasaulyje kasmet nukertama apie 14 mln. medžių.
Taigi svarbiausias patarimas norintiems mažinti aplinkos taršą – naudoti daugkartinius pirkinių maišelius. Pasak „Greatist.com“, jei žmogus, sulaukę 25 metų, pradeda naudoti daugkartinius pirkinių maišelius, per savo gyvenimą jis sutaupo maždaug 21 tūkst. plastikinių maišelių.
Patarimas nesunkiai įgyvendinamas ir netgi padeda sutaupyti, vis dėlto prekybos tinklų duomenys rodo, kad daugkartiniai maišeliai Lietuvoje nėra itin populiarūs. „Maximos“ duomenimis, mokamų plastikinių maišelių pardavimas mažėja, bet labai pamažu, o nemokamai dalijamų maišelių pirkėjai pastaraisiais metais ėmė sunaudoti daugiau. Vis dėlto, pasak „Maximos“ atstovės Olgos Malaškevičienės, dabar pastebimai daugiau parduodama greičiau suyrančių „Eco“ ženklu pažymėtų pirkinių maišelių. „Skatiname tausoti aplinką, todėl ruošiamės pristatyti naują ilgalaikio naudojimo maišelių kolekciją“, – atskleidė O.Malaškevičienė.
Besirūpinantiems aplinka „Greatist.com“ taip pat pataria nepirkti į butelius pilstomo geriamojo vandens – verčiau vartoti vandentiekio vandenį, o jei jo kokybė kelia įtarimų, įsigyti filtrus; pirkti tokius produktus, kuriems supakuoti panaudota minimali pakuotė; vartoti vietinių gamintojų bei sertifikuotus ekologiškus maisto produktus; patiems užsiauginti bent dalį vaisių ir daržovių, jas konservuoti; daugiau gaminti namie bei išsyk didesniais kiekiais ir t.t.