Apie startuolius ir jų potencialą kalbame neslėpdami optimizmo. Vis dėlto ne viskas rožėmis klota. Apie tai ir interviu su Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriumi Sigitu Besagirsku.

VEIDAS: Kiek pagrįstas entuziazmas, kad startuoliai paskatins Lietuvos ekonomikos proveržį ir leis pasivyti stipresnes valstybes?
S.B.: Nežinau tokios šalies, kurioje startuoliai būtų padarę tikrai didelę pažangą ir iš esmės pakeitę valstybės ekonomiką. Esu labai gerai susipažinęs su Šveicarijos situacija: ten startuoliai nesudaro nė 0,01 BVP.
Taip, jauną verslą reikia skatinti, bet nereikia jų kurti dirbtinai, kaip yra dabar. Kokie 95 proc. atsiradusių startuolių sukurti struktūrinių fondų iniciatyva, gal net 90 proc. jų apyvartos sudaro struktūrinių fondų pinigai. Esu ne vieno universiteto vadovo klausęs, kiek jų universitetų įkurti startuoliai gauna pajamų ne iš jų? Visi atsakymai buvo tokie: kol kas dar negauna.
Yra vienas kitas “perliukas”, bet labai daug dirbtinų. Baigėsi projektas – baigėsi startuolis. Būtų geriau, jei būtų ne stūmimo, o traukimo mechanizmas. Kitaip tariant, jei jaunas žmogus turi idėjų, jis turi galėti gauti visą reikalingą informaciją, paslaugas, mokesčių lengvatų, o gal ir subsidijų veiklos pradžiai.
VEIDAS: Taigi ES duoda pinigų, nes startuolių ekosistemos yra prioritetas, o mes tiesiog stengiamės juos “įsisavinti”?
S.B.: Pagrindinis tikslas – įsisavinti pinigus. Iš tikrųjų, tai puiki kryptis įsisavinti, deja, ne pasiekti realų rezultatą. Jei įsisavinus milijonus galiausiai liks kelios dešimtys startuolių, o vienos darbo vietos sukūrimas bus kainavęs 60–100 tūkstančių, tai ar galime sau, kaip valstybė, tą leisti?
Rizikos kapitalo fondai investuoja į rizikingas, netradicines idėjas. Įmanoma, kad jei viena ar dvi idėjos bus pelningos, jos gali ištempti visas kitas ir dar atsipirkti su kaupu. Tačiau jei kalbame apie startuolius, jie vis vien būna arti tradicinių idėjų. Pasižiūrėję nematysime jų kuriančių naujų vaistų nuo vėžio, naujų socialinių modelių ar dar kažko. O iš paprastų idėjų kosminės grąžos nebūna.
Startuoliai reikalingesni veikiau kaip socialinis reiškinys, o ne ekonomikos flagmanas. Pavyzdžiui, kad valstybėje kurtųsi nauji verslai, smulkios bei vidutinės įmonės ir žmonės patys apsirūpintų darbu.
VEDAS: Kaip vertintumėte, ar Lietuvoje situacija startuoliams yra labiau palanki, ar labiau nepalanki?
S.B.: Sakyčiau, labiau nepastovi. Kai būna struktūrinių fondų projektų, puolama ieškoti jaunimo, kuris kurtų startuolius. Baigiasi projektas – tampi niekam nereikalingas. Toks “bangavimas” yra didžiausia problema.
VEIDAS: O kaip būtų galima padaryti geriau?
S.B.: Ne akceleruoti tam tikrą laiką, o sudaryti nuolatines palankias sąlygas. Antra – didelė biurokratinė našta. Reikėtų, kad jaunas verslas galėtų išsiversti be buhalterio. Jauniems, studentų verslams tai didžiausias peilis. Kadangi buhalterinė apskaita sudaro dideles sąnaudas, dažnai pirmuosius porą metų verčiamasi nelegaliai, neimama legalių užsakymų. Neturint pajamų samdyti buhalterį kad ir už tūkstantį litų yra sudėtinga.
Vis dėlto silpniausia vieta – paslaugos. Palanki būtų investicinių čekių (angl. “voucher”) sistema. Jaunam verslui reikia konsultacijų, ir svarbu, kad jis su didele nuolaida galėtų nueiti pas profesionalius konsultantus.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 282014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-28-2014-m