Davoso ekonomikos forume šiemet daugiausia kalbama apie dviejų greičių pasaulio ekonomikas, kur Vakarų pasaulis tampa atsilikėliu.

“Manau, kad susidūrėme su finansų krize, kuri transformavosi į ekonomikos krizę, o vėliau tai daugelyje šalių sukėlė socialinę krizę. Dabar tai gresia peraugti į kartų konfliktą. Būtent todėl neatmetu 1968 metų gegužės scenarijaus”, – teigia Davoso forumo įkūrėjas Klausas Schwabas.

Į Šveicarijos miestą Davosą praėjusią savaitę susirinkusiems ekonomikos forumo dalyviams jis tvirtino, kad Europa dabar susiduria su kelių dešimtmečių senumo įvykių pasekmėmis. Mat prieš tiek laiko į Europos Sąjungą buvo pakviestos kaip tik tos šalys, kurios dabar turi nemažai ekonominių problemų – Graikija, Airija, Portugalija, Ispanija. Į jų ekonomikas buvo investuota labai daug pinigų, – tai ir privertė patikėti, kad ekonomikos augimą paskatinti yra labai paprasta. Dabar skiname karčius šios euforijos vaisius – Europos ekonomika sunkiai atsitokėja po krizės, o iki tikrojo atsigavimo dar labai toli.

Tuo tarpu ta pasaulio dalis, kurioje dominuoja Kinija ir Indija, demonstruoja užtikrintą augimą ir netrukus jai priklausys pusė pasaulio BVP.

Tokia K.Schwabo pozicija – ne vienintelė šiųmečiame Davoso forume. Daugelis pasaulio lyderių pabrėžia, kad pastaroji ekonomikos krizė padalijo planetą į senąjį ir naująjį pasaulį, o šių pasaulių atskirtis vis didėja.

Taigi pagrindinė šių metų Davoso konferencijos tema – ekonomikos galios centrų pasislinkimas iš tradicinio Vakarų pasaulio į kylančias milžines Azijoje ir Lotynų Amerikoje.

“Iš tiesų matome lėtėjimą Vakarų pasaulyje ir greitėjimą Azijos pasaulyje. Tai visiškas jėgų balanso persiskirstymas”, – per forumo atidarymą tikino Indijos programinės įrangos milžinės “Wipro” valdybos pirmininkas Azimas Premji. Jo nuomone, po dešimties metų besivystančio pasaulio ekonomika prilygs arba net viršys JAV ekonomiką.

Aukščiausio rango Kinijos pareigūnas Tarptautiniame valiutos fonde (TVF) Zhu Minas irgi neabejoja, kad pasaulio ekonomikos atsigavimą labiausiai lemia Azijos milžinės Indija ir Kinija.

Tuo tarpu antrosios didžiausios pasaulyje reklamos bendrovių grupės WPP generalinis direktorius Martinas Sorrellas atkreipė dėmesį ir į kitas kylančias besivystančių rinkų žvaigždes – Lotynų Amerikos šalis ir mažesnes Azijos vasltybes.
“Dabar – Lotynų Amerikos dešimtmetis. Azijoje taip pat yra ne vien Indija ir Kinija, bet ir Pakistanas, Bangladešas, Tailandas”, – kitas stipriai besivystančias ir ekonomiškai stiprėjančias rinkas vardijo M.Sorrelas.

Ieško investuotojų

Be krizės priežasčių ir tolesnių ekonomikos augimo perspektyvų, Davose viena aktualiausių temų buvo naujų investuotojų pritraukimas.

Pavyzdžiui, Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas dar kartą priminė apie šalies planus įkurti savo “Silicio slėnio” versiją ir pritraukti didžiules užsienio investicijas. Tiesa, investicijos aktualios ne tik šiai šaliai. Kaip pritraukti naujų investicijų, suka galvą ir Baltijos regionas, taip pat ir savo įvaizdį gerokai pasigadinusios Graikija, Airija ar Portugalija.

Graikijos, šalies, kuri pirmoji gavo specialią Europos Sąjungos ir TVF pagalbą praėjusiais metais, premjeras George’as Papandreou ir finansų ministras George’as Papaconstantinou teigė pamėginsią atgaivinti investuotojų susidomėjimą ir pagerinti savo šalies įvaizdį.

Ir čia vėl verta atkreipti dėmesį, kad visų akys krypsta į investuotojus iš vadinamojo naujojo pasaulio – Kinijos, Indijos ar Lotynų Amerikos.

Euras išliks?

Dar viena svarbi Davoso ekonomikos forumo tema buvo valiutų karai, irgi susiję su pasaulio ekonomikos plėtra “dviem greičiais”. Europiečiams šiuo atveju, kaip žinoma, aktualiausias euro likimas. Nors jo kursas ir prestižas yra gerokai smuktelėję, tačiau Davose buvo tikinama, kad euro jokiu būdu nebus atsisakoma.

Tarkime, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy renginio dalyvius patikino, kad, nepaisant sklindančių baimių dėl euro ateities, Paryžius ir Berlynas niekada neatsisakys euro.

“Jei Europa taps stabiliausiu ir taikiausiu žemynu, tai tik todėl, kad mūsų pirmtakai sukūrė ES. Euro žlugimas būtų katastrofa, nenorime to net įsivaizduoti ar spekuliuoti šia mintimi”, – net kelis kartus pabrėžė N.Sarkozy.

Kalbėdamas apie JAV dolerio svarbą pasaulyje, Prancūzijos prezidentas pripažino, kad ši valiuta tebėra dominuojanti.
“JAV doleris yra ir liks dominuojanti pasaulio valiuta, tačiau dominuojanti – nereiškia vienintelė”, – kalbėjo N.Sarkozy.

Apibendrindamas jis pabrėžė, kad svarbiausia – jog dominavimas nebūtų pernelyg akivaizdus, svarbu rasti valiutų pusiausvyrą – stebėti Kinijos juanį ir neleisti pernelyg nuvertėti doleriui ar eurui.