Anot BNS pranešimo, sparčiai degalų kainas keliantys mažmenininkai vartotojams neturi optimistinių žinių – į dvejų metų aukštumas pakilusios naftos kainos ryškiau krypties nekeičia, o energijos išteklių kainas kilstelėjo šalčiai ir sezoninė paklausa.

“Verslo žinios” rašo, kad dyzelino didmeninė kaina mažiau nei per 2 savaites pašoko beveik 8 proc., benzino – apie 7 proc., o automobilinių dujų – apie 13 proc.. Į tokius pokyčius netruko reaguoti mažmenininkai – populiariausias 95 benzinas ir dyzelinas nuo lapkričio 24 dienos, kai didmeninės kainos buvo žemiausios lapkritį, jau pakilo atitinkamai apie 24 ir 30 centų už litrą.

“Šaltukas kelia paklausą, todėl ir kainos kyla. Be to, pasižiūrėjus į tai, kas vyko pastaruoju metu, reiktų atkreipti dėmesį į JAV dolerio stiprėjimą. Anksčiau būdavo kiek kitaip: žaliavų kainos kildavo silpnėjant doleriui, o dabar jaučiamas dvigubas efektas”, teigė “Neste Lietuva” generalinis direktorius Gintaras Macijauskas.

Pasak jo, dabartinis degalų kainų kilimas yra ir sezoninis reiškinys: prieš žiemą, prasidėjus šalčiams padidėja dyzelino kainos, nes jis naudojamas ir šildymui.

“Lietuva Statoil” Pardavimų ir tiekimo departamento direktorius Giedrius Bandzevičius sakė, kad gruodžio mėnesį sunku tikėtis pigimo tendencijų, juolab kad paklausa esant tokiems orams neturėtų kristi.

“Ką nors džiuginančio sunku pasakyti, nes ir akcizas dyzelinui nuo 2011 metų sausio 1 dienos kyla, o tai dar turės papildomos įtakos, gerų naujienų sunku rasti”, – tvirtino “Statoil Lietuva” atstovas.

„Respublika“ rašo:

„Latvijos degalų rinkoje – sujudimas. Jis kilo Suomijos naftos perdirbimo įmonei “Neste Oil” paskelbus ketinimus pradėti vežti į Baltijos valstybę antros kartos biodyzeliną. Šalyje kaimynėje irgi gaminami panašūs degalai, bet jie priklauso pirmajai kartai. Todėl latviai turi pagrindo baimintis, kad jų nacionalinė biodegalų pramonė bankrutuos. Tuo tarpu šio verslo atstovai Lietuvoje tvirtina, kad jiems šiandien verta bijotis ne pažangesnio biodyzelino, o į bankrotą varančių aukštų biodegalų žaliavos kainų.

Pastaraisiais metais Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, tarytum grybai po lietaus dygo gamyklos, naudojančios vietos rapsus ir iš jų gaminančios biodegalus. Dar 2005-2006 m. gamyklas noriai rėmė valstybė, Europos Sąjunga. Dalį pinigų joms statyti mielai skolino ir bankai. Todėl bent jau Latvijoje ketinimai rinkai pateikti modernesnius degalus sukėlė šoką. Subankrutavus vietos degalų pramonei, gamyklų savininkams liktų ne tik suskilusi gelda, bet ir didžiulių skolų bankams kupra.

Šalyje kaimynėje antros kartos biodyzeliną, kuris moksliškai vadinamas hidrogenizuotu augaliniu aliejumi NExBTL, pristatė “Neste” atstovybės Latvijoje pardavimų vadovas Andris Matisonas (Andris Matisons). Naujojo biodyzelino pranašumai, palyginti su pirmtaku, – akivaizdūs.

Pasak A.Matisono, technologinis antros kartos biodegalų gamybos procesas iš esmės skiriasi nuo to, kuris buvo naudojamas gaminant pirmos kartos biodyzeliną. Todėl jį įmaišyti į tikrą dyzeliną galima bet kokiais kiekiais ir jis nekenks įprastiems automobilių varikliams. Maža to, kaip tvirtinama, įprasti motorai nenukentės ir tuomet, jei juose bus deginami vien tik naujieji biodegalai.

Laikoma, kad pirmosios kartos biodyzelinas nėra kenksmingas įprastiems varikliams tik tada, jei jo dalis dyzeliniuose degaluose sudaro ne daugiau kaip 15 proc. Tiesa, dalis technikos ekspertų abejoja ir dėl tokio santykio. Pavyzdžiui, “Peugeot” techninis konsultantas Algis Baryza tvirtina, kad biodegalais atmieštu dyzelinu gali važinėti tik tos mašinos, kurių motorai yra specialiai tam pritaikyti. Tokių automobilių Lietuvoje ir Latvijoje kol kas vienetai.

Logiška, kad dauguma abiejų Baltijos valstybių vairuotojų rinksis tuos biodegalus, kurie kelia mažiau problemų, o jų kaina – beveik vienoda.

A.Matisono tvirtinimu, Suomijos bendrovė į naujųjų biodegalų gamybą investavo beveik 1,05 mlrd. eurų (maždaug 3,62 mlrd. litų). Antros kartos biokuras gaminamas Suomijoje ir Singapūre. Gamyklų pajėgumas per metus atitinkamai – 380 tūkst. ir 800 tūkst. tonų. Kaip teigia Latvijos laikraštis “Dienas Bizness”, tokio kiekio visiškai užtenka nacionaliniam Latvijos biodegalų platinimo tinklui sunaikinti. “Mūsų gamintojams teks ieškoti kitų rinkų”, – liūdnai konstatavo dienraštis. Padėtimi biodegalų rinkoje susirūpino ir Latvijos valdžia. Kalbama net apie tai, kad reikėtų kiek įmanoma ilgiau vilkinti antros kartos biodyzelino atėjimą į šalies rinką. Kaip tvirtino Seimo narys Klava Olšteinas, “Neste Oil” pasiūlymas bus “atidžiai analizuojamas”. “Vadovaudamiesi ES teisės aktais, mes, aišku, negalime sustabdyti antros kartos biodegalų atėjimo. Tačiau pernelyg dideli jo kiekiai gali pakenkti vietos gamintojams”, – tvirtino parlamentaras.

“Žinome apie tuos naujus “Neste” sintetinius biodegalus. Nemanau, kad Lietuvos biodegalų gamintojai turėtų dėl to sunerimti”, – dienraščiui “Respublika” sakė Lietuvos biodegalų gamintojų asociacijos (LBGA) prezidentas Mindaugas Palijanskas.

Jo tvirtinimu, skirtingai nei Latvija, mūsų šalis didžiąją biodegalų dalį parduoda ne vietos, o užsienio rinkose. “Importuojame 70 proc. biodegalų ir tik 30 proc. jų pasiliekame. Lietuvoje gaminamus biodegalus mielai perka skandinavai, vokiečiai, lenkai. Nemanau, kad, atsiradus antros kartos biodyzelinui, iškart prarastume turėtas rinkas”, – tvirtino pašnekovas.

Anot M.Palijansko, daug didesnį pavojų nacionalinei biodegalų pramonei šiandien kelia sukilusios žaliavų, kitaip tariant, grūdų kainos. “Vasarą rapsai kainavo išvis pasakiškus pinigus. Dabar jie gal šiek tiek ir atpigo, bet gamintojai sąžiningai vykdė sutartis ir žaliavomis apsirūpino dar iki jų atpigimo”, – sakė LBGA vadovas.

M.Palijansko teigimu, jei aukštos žaliavų kainos laikysis ir ateityje, biodegalų gamybai Lietuvoje gali būti riesta.

Bendrovės “Neste Lietuva” Didmeninės prekybos ir tiekimo skyriaus vadovas Audrius Miežys “Respubliką” tikino, kad artimiausiu metu jo atstovaujamas degalinių tinklas panašaus biodyzelino, kokį rengiamasi gabenti į Latviją, mūsų šalyje nesirengia pardavinėti. “Dar anksti”, – sakė A.Miežys.

Lietuvoje šiandien gaminamos dvi ekologiškų degalų rūšys – biodyzelis ir bioetanolis. Pastarasis yra biologinės kilmės benzino priedas, gaminamas iš atsinaujinančių žaliavų – žemės ūkio produktų (grūdų, runkelių ar pan.). Metilo esteris, arba pirmos kartos biodyzelis, gaminamas iš rapsų ir yra įmaišomas į dyzeliną. Antros kartos biodyzelino Lietuvoje kol kas nėra.