Degalų rinkos dalyviams nepavyksta įtikinti Energetikos ministeriją pakeisti šiuo metu galiojančią valstybės rezervo kaupimo tvarką, o bendrovė “Lukoil Baltija” teisybės žada ieškoti Briuselio kabinetuose.

Prekybininkai mano, kad apribojimai yra viena esminių priežasčių, trukdančių didesniam degalų importui, ir mano, kad tokia padėtis naudinga bendrovei “Orlen Lietuva”, antradienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Lukoil Baltija” vadovas Ivanas Paleičikas tvirtina, kad pagal dabar galiojančią tvarką, importuotojas privalomas atsargas iš esmės gali kaupti tik Lietuvoje, nes Vyriausybės nutarimas reglamentuoja, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse laikomų atsargų negali būti daugiau kaip 10 proc. nuo visų privalomų sukaupti ir tvarkyti atsargų. Bendrovė mano, kad tai yra stabdys importui.

Jis dėsto, kad Energetikos ministerija bendrovei atsako tik formaliai – yra priimtas toks Vyriausybės nutarimas, kitur galima saugoti tik iki 10 proc., ir viskas.

Niekaip nepavyksta pakeisti tvarkos, Energetikos ministeriją skųsime Europos Sąjungai, rašysime skundą į Briuselį, nes ministerija nenori rinkos, ji atstovauja tik vienam monopolistui – Mažeikių bendrovei”, – mano I. Paleičikas.

“Lietuva Statoil” Pardavimų ir tiekimo departamento direktorius Giedrius Bandzevičius taip pat mano, kad valstybės reguliavimas importo neskatina, nes dėl sandėliavimo patys degalai brangsta, o tai lemia ir didesnę importo projekto savikainą.

“Be to, Lietuvoje fiziškai trūksta talpų, kuriose būtų galima laikyti degalus. Dabar, krentant degalų vartojimui, problema nebėra tokia aštri ir ją būtų galima išspręsti. Tačiau ateityje, jei rinka atsigautų ir vartojimas didėtų, akivaizdu, kad talpyklos, kurias dabar turime Lietuvoje, greitai būtų užpildytos”, – mano G. Bandzevičius.

Pasak jo, Latvija ir Estija eina kitu keliu, turi sutartis dėl rezervo kaupimo su Danija ir kitomis valstybėmis, įmonėms leidžia ten laikyti didesnius kiekius degalų.

Energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis nurodo, kad kitose ES valstybėse narėse gali būti laikoma iki 10 proc. Lietuvos naftos produktų atsargų, nes atsargų laikymas savo šalies teritorijoje Lietuvai yra ypač svarbus siekiant užtikrinti šalies energetinį saugumą.

I.Paleičikas nesiima tiksliai vertinti, kiek bendrovei sumažėtų rezervo kaupimo sąnaudos, jei kitose valstybėse būtų leista saugoti didesnius kiekius.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius sako, kad valstybės atsargų kaupimas ir saugojimas Lietuvoje yra brangesnis nei kaimyninėse šalyse, kurios turi sudariusios dvišales sutartis dėl saugojimo dar ir kitose šalyse.

“Ketiname kreiptis į Konkurencijos tarybą, nes kategoriškai neleidžiama pakeisti Vyriausybės nutarimo. Siūlome padidinti privalomo atsargų kaupimo kiekius Latvijoje nuo 10 proc. iki 75 proc., o tai leistų mūsų asociacijos nariams įsivežti didesnį kiekį degalų, sudaryti didesnę konkurenciją, tai padėtų sumažinti kainas”,- sakė L.Vosylius.

Pasak jo, kitose ES šalys vidutiniškai ne savo teritorijoje saugo vidutiniškai apie 45 proc. rezervo.