Optimizuojant sveikatos priežiūros paslaugas sostinėje, ištuštės keli pastatai prestižinėse Vilniaus vietose. Miesto valdžia ten žada teikti paslaugas visuomenei ir įrengti rekreacines zonas, tačiau oponentai prognozuoja naujas miesto piktžaizdes.

Iš buvusių sostinės Jokūbo ir Misionierių ligoninių gyvybės dvasia pasitraukė kartu su paskutiniais pacientais. Šie savivaldybės pelningai parduoti didžiuliai pastatai dabar džiugina tik visuomenės padugnes, radusias kur prisiglausti miesto centre, ar vietą pasipraktikuoti atradusius grafičių piešėjus. Paveldosaugininkams pastatais vaiduokliais virtusios ligoninės kelia graudulį ir bejėgiškumo jausmą, nes privačius savininkus priversti pastatus atnaujinti – ne jų jėgoms. Tad kas laukia kitų sostinės sveikatos priežiūros įstaigų pastatų, kurie dėl reformos ištuštės jau artimiausiais metais?

Vietoj Sapiegos ligoninės – darželis?

Sostinės valdžia vešlaus dvaro parko apsuptai Sapiegos ligoninei jau dairosi kitų patalpų. Vilniaus miesto vicemeras Jonas Pinskus „Veidui“ tvirtino, kad sostinėje yra daug tuščių patalpų, priklausančių įvairioms ministerijoms. „Geriatrijos centras Kalvarijų gatvėje stovi beveik tuščias, o jis kažkodėl priklauso Švietimo ir mokslo ministerijai. Pusiau merdintis „Pušyno takas“ priklauso „Sodrai“. Tai visiškas absurdas. Kalbamės su ministerijos, „Sodros“ atstovais, kad vieną iš pastatų atiduotų mums“, – dėsto vicemeras.
Iškeldinti Sapiegos ligoninėje teikiamas globos paslaugas nuspręsta pernai šią ligoninę sujungus su Vilniaus universitetine Antakalnio ligonine. Paveldosaugininkų saugomi Sapiegų dvaro teritorijoje esantys ligoninės pastatai turėtų ištuštėti per porą metų. „Čia įsikurs vaikų darželis. Antakalnyje yra didžiulis vaikų darželių poreikis, nes aplinkui gyvena daug jaunimo. Svarstoma, kad kitus pastatus galima būtų atiduoti bendruomenei, Bočių organizacijai. O parką norime atidaryti visuomenei ir sukurti rekreacinę zoną“, – patrauklią viziją piešia J.Pinskus.
Tačiau tokie skolose paskendusios sostinės savivaldybės planai kelia didelių abejonių Vilniaus miesto tarybos nariui, buvusiam merui Raimundui Aleknai. Jis tvirtina, kad sostinės savivaldybė viena nebūtų pajėgi įrengti darželį ar sutvarkyti parką. Jei prisiminsime, kiek laiko miesto valdžia žada, bet taip ir nepajėgia atgaivinti net Sereikiškių parko, naujo parko pritaikymas rekreacijai kelia rimtų klausimų. Kritikų manymu, labiausiai tikėtinas scenarijus, kad ši vieta keletą metų stovės apleista, o kai visos diskusijos ir pasipiktinimas dėl iškeltos ligoninės pasimirš, pastatai bus pelningai parduoti ir pritaikyti komercinei veiklai ar butams.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės Dangutės Mikutienės nuomone, būtent dėl žemės sklypų ir pastatų prestižinėje vietoje Sapiegos ligoninė buvo žlugdoma kelerius metus. Pirmiausia Sveikatos apsaugos ministerija vilkino dokumentų sutvarkymą dėl ES paramos gavimo slaugos paslaugų plėtrai, nes gavus ES lėšų negalima keisti paslaugų profilio penkerius metus. „Visi aplinkui gaudavo lėšų, o šiai ligoninei vis stabdė, vis ieškojo įvairių formalių kabliukų ir kėlė papildomus reikalavimus. Tam dirigavo viceministrė Nora Ribokienė. Mus pasiekdavo informacija, kad savivaldybės atstovai slapta su ministerijos klerkais susitinka ir kalbasi dėl ligoninės. Vėliau prasidėjo trečiasis restruktūrizavimo etapas, ir iš šios ligoninės buvo atimtos neurologijos paslaugos. Kai ligoninė netenka paslaugų, netenka ir pinigų. Taip ligoninė buvo įstumta į tokią situaciją, kad jai pradėjo trūkti pinigų“, – sudorojimą įžvelgia D.Mikutienė.
Ligoninių sujungimui prieštaravęs ir, kaip pripažino teismas, neteisėtai iš pareigų atleistas buvęs Sapiegos ligoninės direktorius Gediminas Rimdeika dėl komercinių interesų norint sužlugdyti ligoninę įtarė tuometį merą konservatorių Vilių Navicką.
D.Mikutienė netiki, kad ligoninės pastatuose įsikurs darželis, nes prisimena, kaip prieš porą metų Vilniaus miesto savivaldybės atstovai mušėsi į krūtinę prisiekinėdami, kad Sapiegos ligoninė išliks ir teiks paslaugas miestiečiams.

Buvusios ligoninės naujam gyvenimui neatgimė

J.Pinskus „Veidui“ garantavo, kad Sapiegos ligoninės ir parko teritorijoje nebus gyvenamųjų namų ar sklypų. „Ten niekas nebus griaunama. Meras kalbėjosi su Kultūros paveldo departamento direktore Diana Varnaite ir ši patikino, kad praktiškai visa teritorija saugoma Kultūros paveldo departamento“, – pabrėžė vicemeras, pridurdamas, kad V.Navickas gal ir turėjo kokių nors kitų planų.
Tačiau tai dar nieko nereiškia, nes pačius pastatus galima pritaikyti įvairioms reikmėms. Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Vitas Karčiauskas informavo, kad ligoninės pastatai, kaip ir parko gilumoje esantys Sapiegų dvaro rūmai, kuriuos šiemet ketinama pradėti restauruoti, yra įtraukti į Lietuvos vertybių kultūros registrą. „Nauja statyba pačioje teritorijoje negalima, bet kai kur galimas priestatas, rekonstrukcija. Be to, tam tikra reglamentuota statyba galima apsaugos zonose“, – aiškino V.Karčiauskas. Pasak jo, galima keisti ir ligoninės pastatų funkciją, pavyzdžiui, į gyvenamąją.
Taigi šios teritorijos likimas labiausiai priklausys nuo esamų ir būsimų miesto vadovų interesų, tad pavojus, kad iki šiol ligoninės prižiūrėtas parkas ir jame esantys pastatai bus parduoti ir ištuštėję nunyks, išlieka realus. „Naudotojų iškėlimas iš pastatų paveldo objektams visada neigiamas dalykas, jei greitai neatsiranda kito naudotojo. Štai patys Sapiegų rūmai taip pat turėjo šeimininką, M.Mažvydo biblioteką, kuri jų neeksploatavo, ir pasekmės liūdnos – dvaras virto griuvėsiais“, – pokyčiais nesidžiaugia paveldosaugininkas.
Tokių pavyzdžių jau turime užtektinai: planai apie modernius biurų bei butų kvartalus ar viešbučius buvusių ligoninių teritorijoje nuėjo užmarštin, o šių pastatų taip ir nepavyksta prikelti naujam gyvenimui. Beveik dešimt metų miesto vaizdą išdaužytais langais ir grafičiais išterliotomis sienomis gadinanti buvusi Jokūbo ligoninė eina iš rankų į rankas. Praėjusių metų pabaigoje už daugiau nei 30 mln. Lt pastatas perėjo SEB antrinės nekilnojamojo turto bendrovės „Litectus“ žinion. Įmonės vadovas Edvinas Malevskis informavo, kad ir šiemet pastatas nebus tvarkomas. „Rinksime visą dokumentaciją, susijusią su šiuo sklypu. Kiek žinau, yra parengtas detalusis šios teritorijos planas, kuriame numatytas mišrus teritorijos vystymas – komercinės ir gyvenamosios paskirties pastatai. Dalis pastatų yra kultūros paveldo objektai, kurių negalime griauti“, – nekalbus buvo E.Malevskis.
Kita vertus, galbūt nekilnojamojo turto bendrovė paprasčiausiai palaikys šį pastatą, kol nekilnojamojo turto kainos pakils, o tada jis vėl pradės kelionę iš rankų į rankas.

Poliklinikos pastatas: vaikai nepageidaujami, nuomininkai laukiami

Dar vienas sveikatos priežiūros įstaigos pastatas Antakalnio gatvėje, kurio likimas iki šiol neaiškus, – buvusios vaikų poliklinikos korpusas, atsilaisvinęs vaikų polikliniką rudenį iškėlus į šalia esančią suaugusiųjų. Nors tokia pertvarka pasipiktino tėvai, turintys savo atžalas pas gydytojus vesti tais pačiais koridoriais su sergančiais suaugusiaisiais, sostinės valdžia tvirtino, kad pastatas turi statybinio broko ir po juo aptikta gruntinių vandenų.
Kita vertus, tai netrukdo atsilaisvinusio pastato nuomoti. „Kol pastatas nepripažintas avariniu, jį nuomojame ir sprendžiame, ką daryti toliau. Statybininkai sako, kad reikėtų griauti, nes apačioje – gruntiniai vandenys. Sprendimo dar nėra, tik įvairių pasvarstymų“, – tvirtina J.Pinskus.
R.Alekna įtaria, kad vaikų poliklinika buvo iškelta jos vadovui siekiant uždirbti iš šio pastato nuomos. Ir nors J.Pinskus tvirtina, kad šis pastatas bus tik sveikatos priežiūros paskirties, pripažįsta nežinąs, kiek laiko jis bus nuomojamas.
Iškėlus Sapiegos ligoninę ir perkėlus vaikų polikliniką sveikatos priežiūros įstaigų Antakalnio gatvėje reforma nesibaigs. Dabartinė Vilniaus miesto vadovybė dėlioja, kad dvi likusios ligoninės Antakalnio gatvėje – Vilniaus universitetinė Antakalnio ir Vilniaus miesto universitetinė – turėtų sustiprinti savo pagrindines paslaugas ir atsisakyti besidubliuojančių. Nors iš pradžių manyta sujungti visas tris Antakalnio gatvės ligonines, šiuo metu dar svarstoma, kurį variantą įgyvendinti.

Gimdymo įstaigų tinklą teks optimizuoti

Artimiausiais metais neišvengiamai kils klausimas dėl gerose miesto vietose įsikūrusių gimdymo namų, kai didžiuliame naujai pastatytame Santariškių klinikų akušerijos ir chirurgijos korpuse pradės veikti akušerijos ir naujagimių skyriai. J.Pinskaus manymu, Vilniaus gimdymo namams ir Vilniaus miesto klinikinei ligoninei Antakalnyje niekas negresia, nes šios įstaigos save išsilaiko: Antakalnyje per metus priimama 4 tūkst., o Vilniaus gimdymo namuose – 3 tūkst. gimdymų.
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius taip pat tvirtina, kad akušerija nėra paslauga, kurią galima sukoncentruoti vienoje vietoje, nes tai būtų nesaugu: jei vienoje ligoninėje kiltų hospitalinė infekcija ir reikėtų sustabdyti veiklą, turi būti alternatyvų. Kita vertus, jis neabejoja, kad pradėjus veikti centrui tam tikras paslaugų persiskirstymas ir optimizavimas neišvengiamas.
„Kitas klausimas, ar reikėjo tokio statinio. Jei nuoširdžiai paklaustumėte, aš nuoširdžiai suabejočiau. Manau, prasmingiau buvo investuoti į esančius gimdymo namus. Šių paslaugų Vilniuje tikrai netrūko, galima buvo daug mažesnėmis lėšomis pasiekti geresnę kokybę. Kai centras pradės veikti, be abejo, reikės optimizuoti gimdymo paslaugas: kai investuota tiek lėšų, logiška, kad kitur nebus investuojama“, – pridūrė M.Marcinkevičius.
Deja, Lietuvoje dažniausiai einama brangiausiu keliu, o rezultatai būna abejotini. Kaip ir valdančiųjų žarstomi pažadai. Tačiau kurie šiandien buvo teisūs dėl Antakalnio gatvės vaizdo – miesto valdžia, piešdama išpuoselėtame parke giedančius paukštelius, ar opozicija, vaizduodama dar vieną pūlinį ant miesto veido, sužinosime dar negreitai. Svarbiausia, nepamiršti, kas tuos pažadus dalijo.