BFL

Priimdamas įstatymą dėl dirbtinio apvaisinimo Seimas grįžta į konservatyvųjį kelią.

Balsuodamas dėl įstatymo priėmimo pastraipsniui Seimas pritarė grupės Seimo narių siūlymui, kad embrionų leidžiama sukurti tiek, kiek jų vienu metu bus perkeliama į moters gimdą, ir ne daugiau trijų.

Už tokį pasiūlymą balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 28, 18 susilaikė.

Seimui buvo pateikti du įstatymų projektai, ir svarstymo metu balsuodamas dėl daugiausiai diskusijų keliančios nuostatos – leisti ar drausti embrionų šaldymą – Seimas pasirinko liberalųjį kelią, leidęs sukurti iki 10 embrionų ir nuos šaldyti.

Liberalaus reglamentavimo priešininkai sako, kad tokiu būtu Seimas įteisintų gyvybės naikinimą. Ketvirtadienį pritarus jų pasiūlymui, liberaliosios nuostatos atsisakyta.

Seimas dar turės balsuoti dėl viso įstatymo priėmimo.

Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu “Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo”.

Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo. Priėmus įstatymą, pagalbinio apvaisinimo procedūros, kaip ir kitos gydymo paslaugos, galės būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja 2 tūkstančiais.