Iš Lietuvos Vyriausybės atstovų lūpų byranti informacija tai apie sprendimą įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) trečiąjį energetikos paketą gamtinių dujų sektoriuje, tai apie planuojamą suskystintų gamtinių dujų terminalą, tai apie dujų jungtį su Lenkija yra “argumentų ieškojimas galimai nacionalizacijai”, teigia bendrovės “Lietuvos dujos” atstovai.

“Lietuvos dujų” generalinio direktoriaus pavaduotojo, komercijos direktoriaus Joachimo Hockertzo teigimu, apie Vyriausybės planus, susijusius su dujų sektoriumi, sužino tik iš žiniasklaidos, o bendrovės valdyboje jau kuris laikas apskritai nebūta jokio Vyriausybės atstovo, trečiadienį rašo “Verslo žinios”.

“Pirmą kartą išgirdome apie trečiąjį ES energetikos paketą, vėliau girdėdavome apie vis naują projektą bene kasdien: dujų sistemų jungtį su Lenkija, dujotakį į Klaipėdą, suskystintų gamtinių dujų terminalą. Visa tai susiję su trečiuoju energetikos paketu. Jeigu yra sakoma, kad “Lietuvos dujos” nenori investuoti, tai reiškia, kad tiesiog ieškoma argumentų nacionalizuoti bendrovę”, – teigė J.Hockertzas.

Pasak jo, dujų bendrovės neįmanoma apkaltinti tuo, kad ji neleistų kitiems dujų pardavėjams naudotis sistema arba neinvestuotų į infrastruktūrą. Jo pateiktais duomenimis, per penkerius metus “Lietuvos dujos” į infrastruktūrą investavo apie 700 mln. litų.

Balandžio pabaigoje akcininkų susirinkime į bendrovės valdybą vis dėlto bus paskirtas Vyriausybės atstovas – energetikos viceministras Romas Švedas.

Energetikos ministro patarėjo ryšiams su visuomene Kęstučio Jauniškio teigimu, nepriimtina, kad ES teisės aktų paketo taikymas konkrečioje ES šalyje, šiuo atveju – Lietuvoje, vertinamas kaip galima nacionalizacija.

Praėjusią savaitę energetikos ministras Arvydas Sekmokas pareiškė, kad “Lietuvos dujos” dėsto ekonominius motyvus, kodėl nenori investuoti į vamzdynų jungtį su Lenkija, o Vyriausybė ketina klausimą spręsti įpareigodama bendrovę sujungti sistemas įstatymų keliu, jau rengiama koncepcija.

J.Hockertzas atkerta, jog jau dabar galiojančiuose įstatymuose nustatyta, kad galima bendrovę įpareigoti “imtis reikalingų priemonių”, o “Lietuvos dujų” privatizavimo sutartyje numatyta, kad bendrovės akcininkai – Rusijos “Gazprom” ir Vokietijos “E.ON” – yra įpareigoti balsuoti už dujų jungtį su Lenkija, jeigu tam tinkamos ekonominės sąlygos.

Vyriausybė prieš kelias savaites nutarė pradėti įgyvendinti ES trečiąjį energetikos paketą gamtinių dujų sektoriuje. Lietuva renkasi griežčiausią variantą – dujų perdavimo veiklos atskyrimą nuo gavybos bei pardavimo. Tai gali reikšti, kad nuo “Lietuvos dujų” bus atskirti aukšto spaudimo dujotakiai. Kol kas neatskleidžiama, kaip būtų skaidoma bendrovė, kaip tokiu atveju pasikeistų bendrovės akcininkų struktūra.