Lietuva kol kas nėra linkusi paremti Latvijoje planuojamo suskystintų dujų terminalo, nes esama ženklų, jog jį gali statyti su “Gazprom” susijusios bendrovės, BNS sakė pareigūnai Vilniuje.

Apie suskystintų dujų terminalus svarsto visos trys Baltijos šalys, tačiau Latvijos Vyriausybė siekia, kad Rygos uoste planuojamas projektas būtų paskelbtas regioniniu ir galėtų pretenduoti į Europos Sąjungos (ES) paramą.

Pareigūnų teigimu, šis klausimas turėtų būti aptariamas trijų Baltijos šalių premjerų susitikime Estijoje šią savaitę.

“Jei, kaip kalbama, statytojas būtų “Gazprom” dukterinė įmonė, tai būtų “Gazprom” terminalas, ir Lietuva tam nepritars. Tai nebūtų reali dujų tiekimo alternatyva”, – BNS sakė Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Česlovas Stankevičius.

Anot parlamentaro, “yra žinių, kad terminalas būtų skirtas eksportui, o tai akivaizdžiai atitinka “Gazprom” interesus”.

Latvijoje dar nėra oficialiai paskelbta, kas investuotų į terminalą, tačiau didelį susidomėjimą rodo kompanija “Itera Latvia”, kuri yra antrinė Rusijos bendrovės įmonė ir kartu su “Gazprom” bei “E. On Ruhrgas” valdo Latvijos dujų bendrovę “Latvijas Gaze”.

Siekdami regioninio projekto statuso Latvijos Vyriausybės atstovai pabrėžia projekto strateginius pranašumus – Rygos uostas yra Baltijos šalių centre, Latvijoje geriau išvystytas dujotiekių tinklas, yra didelė Inčiukalnio dujų saugykla, o tai atpigintų dujų transportavimą.

Be to, anot Latvijos pareigūnų, per terminalą importuojamas dujas būtų patogu naudoti dviejose galingose elektrinėse Rygoje, iš kurių viena šiuo metu yra rekonstruojama.

Pernai gruodį premjero Valdžio Dombrovskio vadovaujama speciali komisija paskyrė įmonę “Latvenergo” įvertinti suskystintų dujų terminalo poreikį. Tuo tarpu Latvijos ekonomikos ministerija, bendradarbiaudama su užsienio reikalų ministerija, žada pradėti konsultacijas su Europos Sąjungos (ES) institucijomis ir valstybėmis narėmis, siekiant užsitikrinti paramą projektui Rygoje.

Tačiau Lietuvos Vyriausybė bent kol kas paramos nežada. “Lietuvai bus sunku apsispręsti pritarti projektams, kuriuose nebus aiškumo, kad už valstybėms skiriamus ES pinigus nebus didinama “Gazprom” įtaka”, – BNS Vilniuje sakė aukšto rango Lietuvos Vyriausybės pareigūnas.

Anot jo, Lietuva Rygos projektą parems, tik jei bus “aiškus projekto ekonominis pagrindimas, finansinis modelis, valstybių sutartiniai ir investiciniai įsipareigojimai, akcinio kapitalo sudėtis”.

Lietuvos Vyriausybės teigimu, suskystintų dujų terminalas Klaipėdoje gali būti pastatytas iki 2014 metų. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra sakęs, kad Lietuva jį pastatytų savo jėgomis, bet paskui galėtų pasidalyti akcijomis su Latvija ir Estija proporcingai gamtinių dujų suvartojimui.

Šiuo metu Lietuva visas dujas gauna tik iš “Gazprom”.