BFL

Onkologijos sistemos pertvarkos gairės ims ryškėti tik rudenį, kai bus aiškūs teismų sprendimai dėl Vilniaus universiteto Onkologijos instituto reorganizacijos, sako Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkas Valentinas Stundys.

Šiuo metu, pasak Seimo komiteto vadovo, akivaizdu viena – institucijoms nesusitariant, koks turėtų būti onkologijos tyrimų ir gydymo sistemos modelis, kenčia pacientai.

Penktadienį ŠMKK surengė įstatymo projekto, kuriuo siūloma kurti Nacionalinį vėžio institutą, klausymus.

“Vyksta teisminis procesas ir jis nukeltas į spalį, vadinasi, iki to laiko jokie juridiniai veiksmai, susiję su struktūriniais pokyčiais, negali vykti, kol nėra teismo galutinio verdikto arba neatsiimtas ieškinys. Tokia yra realybė. Kur kas svarbesnis momentas, kad vyksta institucinės savigynos scenarijų realizavimas, o pacientas dėl to neturi kentėti, nors labai aiškiai paliudijo klausymų dalyviai, kad dėl tarpinstitucinių nesusikalbėjimų ir aiškios sistemos nebuvimo dažnu atveju kenčia pacientas”, – po klausymų žurnalistams sakė V.Stundys.

Vyriausybė 2010 metų pradžioje yra priėmusi nutarimą, kad dabartinis Vilniaus universiteto Onkologijos institutas turi būti padalytas į Onkologijos ligoninę ir Lietuvos onkologijos institutą. Ligoninės steigėjo teisės privalo būti perduotos Sveikatos apsaugos ministerijai, o Lietuvos onkologijos instituto steigėjo teisės – Švietimo ir mokslo ministerijai. Šį nutarimą Onkologijos institutas apskundė teismams, ir jo reorganizavimo procesas įstrigo.

Tuo metu “darbietė” Dangutė Mikutienė pasiūlė Vilniaus universiteto Onkologijos instituto pagrindu steigti Vyriausybei pavaldų Nacionalinį vėžio institutą, kuris vykdytų ir mokslinę veiklą, ir gydytų ligonius. Jame būtų tvarkomas Vėžio registras, teikiama metodologinė, metodinė ir kita pagalba vėžio kontrolės klausimais.

Įstatymui dėl instituto steigimo Seime po pateikimo buvo pritarta, šiuo metu jis svarstomas komitetuose, penktadienį surengti klausymai – proceso dalis.

Klausymuose dalyvavusiųjų nuomonės varijavo nuo siūlymų palikti esamą padėtį, atsisakant VU Onkologijos instituto reorganizavimo, iki raginimų kuo skubiau steigti Nacionalinį vėžio institutą.

Lietuvos mokslo tarybos atstovas Limas Kupčinskas pabrėžė, kad taryba pasisako už dabartinį modelį, o siūlymą steigti atskirą Nacionalinį vėžio institutą vertina skeptiškai.

“Mokslo taryba palaiko institutų integracijos į universitetus modelį, ir šiuo metu Onkologijos institutas tikrai labai gerai integruotas į VU. Naujas modelis siūlo atsiskyrimą nuo VU, ypač moksliniu pagrindu, ir jis kelia didelių abejonių. Mokslo tarybai neaišku, kuo bloga dabartinė situacija, kai VU Onkologijos institutas sėkmingai dirba būdamas integruotas savo administraciniais ir finansiniais principais su VU”, – kalbėjo L. Kupčinskas.

“Šiuolaikinės Lietuvos ir tarptautinės mokslo tendencijos rodo, kad efektyviausi mokslo rezultatai pasiekiami, kai mokslo institutai būna integruoti su universitetais, kur siauros specialybės, pavyzdžiui, onkologai, gali bendradarbiauti su fizikais, chemikais, biotechnologais”, – sakė LMT atstovas.

Jo žodžiais, Nacionalinio vėžio instituto kaip nepriklausomo mokslinio instituto sukūrimas “prasilenkia su mokslo vystymosi tendencijomis”.

Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas Gediminas Žižys tvirtino, kad šiuo metu onkologijos nepasidalijančios institucijos kiekviena gina savo interesus, tuo metu pacientai likę nuošalyje.

“Kiekviena institucija šiuo klausimu turi savo interesą, ir neinama ta linkme, kad būtų susitarta padaryti, jog žmogui būtų naudinga. Užtat ir išėjome iš šito pasitarimo be nieko ir atidedame viską rudeniui”, – sakė G. Žižys.

Jis tvirtino remiantis iniciatyvą “instituto pagrindu kurti klasterį, kas pasaulyje yra moderniausia inovacijų, mokslo sintezės ir praktikos prasme”.

Dabartinė padėtis, pasak jo, situacija nepatenkinama, o “Ligonių kasų ir ministerijos požiūris, atrodo, yra toks, kad onkologiją reikia sunaikinti”.

2009 metų gruodį Seimas buvo priėmęs nutarimą dėl Nacionalinio vėžio instituto įkūrimo, tačiau jis iki šiol neįgyvendintas. Dabar instituto įkūrimą mėginama paskubinti priimant specialų įstatymą.

Kasmet pasaulyje užregistruojama per 11 mln. naujų piktybinių navikų, prognozuojama, kad šis skaičius kasmet vis didės, ir 2030 metais šia liga pasaulyje kasmet susirgs daugiau nei 15 mln. žmonių.