Politinės partijos dėl lėšų stygiaus neketina išlaidauti per kitų metų vasario pabaigoje vyksiančius savivaldos rinkimus, teigia partijų atstovai.

Pasak pašnekovų, rinkimams skiriami biudžetai nebus dideli. Kai kurios partijos esą dar nėra suplanavusios savo biudžetų, daugiausia jos ketina leisti valstybės ir partijos narių lėšas.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų štabo vadovas Valentinas Stundys BNS tvirtino, kad rinkimų finansavimu turės pasirūpinti partijos skyriai.

“Kadangi mūsų sprendimas grindžiamas ne centralizuotu veikimu, o pasitikėjimu skyriais, tai finansiniai klausimai yra tiesiog skyrių galimybių reikalas. Patys skyriai spręs, kiek jie galės sukaupti lėšų iš savo narių mokesčių ar kitų šaltinių rinkimams, o centriniu lygu mes tik dengiame būtinas išlaidas registracijos rinkimams”, – sakė V.Stundys.

Anot jo, iš centrinio rinkimų štabo planuojama skirti “kukli suma” – pirminiais duomenimis, ji neturėtų viršyti 300 tūkst. litų. Didžiąją jos dalį sudarys valstybės parama.

Konservatoriai per rinkimus norėtų iškovoti apie 350 mandatų.

Per rinkimus gauti 145 mandatus besitikinčio gauti Liberalų sąjūdžio Centrinio rinkimų štabo vadovas Šarūnas Gustainis BNS sakė, kad šiuo metu vyksta biudžeto planavimas, jo sąmata turėtų būti patvirtinta sausio viduryje.

Artėjančių rinkimų biudžetą liberalas apibūdino kaip krizinį ir mažiausią per tą laiką, kai partija dalyvauja rinkimuose.

“Biudžetų patvirtintų nėra dėl to, kad bandome daryti kampaniją pagal kišenę. Pirmiausia norime numatyti, pasižiūrėti, kiek mes iš viso surinkti pinigų būsime pajėgūs, ir tik tada planuoti išlaidas – kad nebūtų, kaip daugumai partijų Lietuvoje, kai paskui velkasi įvairios skolų uodegos”, – teigė Š.Gustaitis.

Pasak liberalo, pajamas daugiausia sudarys valstybės skirtos ir partijos viduje surinktos lėšos. Labiausiai reklamuotis Liberalų sąjūdis ketina per internetą.

Darbo partijos, kuri planuoja gauti 230 mandatų, rinkimų štabo vadovė Virginija Baltraitienė tvirtino, kad daugiausia lėšomis turės rūpintis patys skyriai, nors iš partijos kasos ketinama skirti apie 440 tūkst. litų.

“Pati partija planuoja išleisti labai nedaug. Mes užsakome straipsnius spaudoje, o kiek skyriai planuoja, kol kas nežinau, nes bendrai, kaip partijos, nebus daroma nei lankstinukų, nei plakatų”, – pasakojo “darbietė”.

Anot jos, “darbiečiai” turi valstybės pervestus 290 tūkst. litų. “Apie 150 tūkst. litų mes turime susirinkti, dalis yra, bet tuo rūpinasi daugiau pats partijos pirmininkas”, – tvirtino V.Baltraitienė.

Lietuvos socialdemokratų partija norėtų turėti per 400 savivaldybių tarybų narių. Jos rinkimų štabo vadovas Juozas Olekas BNS tvirtino, kad ir partija, ir atskiri rinkimuose dalyvaujantys skyriai skirs pinigų rinkimams.

“Dabar mes apie 300 tūkst. litų esame suplanavę (skirti – BNS) (…) Kiekvienas skyrius savivaldybėje atsidarė savo sąskaitą. Mes dalį skyrių parėmėme ir iš partijos turimų lėšų, ir skyriai, kiekviena savivaldybė toliau renkasi pagal savo pajėgumą, turėdama tam tikrą biudžetą”, – sakė J.Olekas.

Anot jo, partija neplanuoja didelės vieningos reklamos kampanijos, didžiausią dėmesį ketinama skirti susitikimams su rinkėjais.

“Daugiausia mes eisime per žmones (…) Mes centrine reklama neužsiimame, nes kiekvienas skyrius dirba savarankiškai ir todėl kokių nors masyvių klipų ar plakatų, ar straipsnių nėra”, – kalbėjo J.Olekas.

Liberalų ir centro sąjungos rinkimų štabo vadovas Artūras Melianas neatskleidė, kiek mandatų tikimasi laimėti, tačiau tvirtino, jog iškovoti jų siekia 35 savivaldybėse. Jis pasakojo, kad rinkimų biudžetas dar nėra sudarytas.

“Dar nėra aiškumo, tikrai negalėčiau pasakyti konkrečios sumos”, – BNS sakė politikas.

Liberalcentristo teigimu, partijos finansinė situacija nėra pati geriausia, stengiamasi taupyti.

“Kiekvienas skyrius finansuos savo lokalią rinkimų kampaniją (…) Centrinis štabas kažkiek išleis, bet tikriausiai didesnė dalis turbūt bus per lokalius štabus, todėl ir sunku atsakyti, kiek lėšų bus galutiniame variante”, – kalbėjo liberalcentristas.

Daugiausia pinigų ketina surinkti iš partijos narių, planuojama panaudoti ir dalį valstybės lėšų.

Rinkimų debiutantės Krikščionių partijos atstovas Albinas Pilipauskas teigė, kad partija dar nėra pateikusi Vyriausiajai rinkimų komisijai kandidatų savivaldybėse sąrašų, todėl daugiausia laiko skiriama dokumentams tvarkyti, o ne finansiniams reikalams.

“Rinkimų kampanijai esame atsidarę specialiąją sąskaitą, tačiau šiandien ji yra tuščia, galima taip sakyti. Mes nesame visiškai įsiregistravę ir startavę rinkimuose”, – sakė Krikščionių partijos atstovas.

Jis svarstė, kad partija remsis privačių remėjų lėšomis.

“Mes nerenkame partijos nario mokesčio ir iš valstybės negauname finansavimo, tad esame priversti orientuotis į tai, kokią paramą suteiks vienas ar kitas remėjas”, – tvirtino A.Pilipauskas.

Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos (LVLS) lyderis Ramūnas Karbauskis, kurio vadovaujama partija norėtų laimėti apie 200 mandatų, tvirtino, kad iš privačių remėjų lėšų beveik nerinks. Anot jo, be užstato, rinkimams bus skiriama apie 300 tūkst. litų, kuriuos sudarys valstybės dotacija bei nario mokesčiai.

“Mūsų rinkimų kampanija bus kontaktinė, bendravimo su žmonėmis, ir tam daug pinigų nereikia. Televizijoje nebus nieko praktiškai, radijuje irgi praktiškai nieko nebus, centrinėje spaudoje praktiškai nieko nebus ir vietinėse (žiniasklaidos priemonėse – BNS) bus labai mažai”, – sakė R.Karbauskis.

Anot jo, rinkimų finansavimu rūpinsis centrinis rinkimų štabas, o ne skyriai.

“Mes iš principo viską darome per vieną sąskaitą. Visos lėšos surenkamos į centrinį rinkimų štabą, į vieną sąskaitą ir paskui finansuojamos visos veiklos visuose rajonuose”, – tvirtino valstiečių liaudininkų vadovas.

300 mandatų savivaldybėse siekiančios partijos “Tvarka ir teisingumas” pirmininko padėjėjas Vytautas Kamblevičius sakė, kad finansiniais klausimais per rinkimus turės rūpintis patys skyriai. Anot jo, partija iš savo lėšų remti skyrių dėl pinigų stygiaus negali.

“Kiekvienas skyrius save finansuoja, kiekvienas skyrius kiek ras lėšų, tiek ir panaudos (…) Kiekvienas skyrius verčiasi savo pinigais”, – tvirtino V.Kamblevičius.

Kitų metų vasario 27 dieną iš viso bus renkami 1526 savivaldybių tarybų nariai. Tai yra 14 tarybos narių mažiau nei per praėjusius rinkimus.

Pirmą kartą rinkimuose galės dalyvauti ir savarankiškai išsikėlę kandidatai.