Kodėl nesušauktas specialus Europos Sąjungos vadovų susitikimas? Kodėl ES politikai skubiai nenuvyko į Minską? Kur raginimas Rusijai paveikti Lukašenką? To klausinėja vokiečių spauda, aptarinėdama ES poziciją Baltarusijos atžvilgiu, rašoma “Deutsche Welle” tinklalapyje.

“Už tai sumoka demokratai”, – tokį komentarą savo puslapiuose išspausdino laikraštis “Frankfurter Allgemeine”. Jo autorė, Vokietijos parlamento deputatė nuo Žaliųjų partijos Marieluise Beck (Mariluizė Bek) rašo:

“Sulaikyta apie 700 asmenų, tarp kurių 26 žurnalistai. Penki iš septynių kandidatų į prezidentus laikomi tardymo izoliatoriuje, su jais šiurkščiai elgiamasi, nesuteikiama medicinos pagalba. Uždrausti kontaktai su advokatais ir giminaičiais. Nevyriausybinių organizacijų biurai uždaryti. Juose vyksta kratos. Teisių gynėjai suiminėjami. Tie, kurių specialiosios tarnybos dar nesuėmė, slapstosi. Uždarytas vienas paskutinių opozicijos laikraščių “Naša niva”. Tokie prezidento rinkimų rezultatai, kuriuos ESBO ir ES stebėtojai įvertino kaip “žingsnį teisinga kryptimi”.

Dar 1999-2000 metais dingo keturi žmonės, pasisakę prieš prezidentą. Vizų sankcijos, kurių reaguodama į tai griebėsi ES, Baltarusijos režimo ypatingai nepalietė: Lukašenka, labai vikriai laviruodamas tarp savo didžiojo brolio Rusijos ir Europos Sąjungos, rodė ženklus, kad yra pasirengęs bendradarbiauti. Ir ES nusileido: Baltarusija buvo įtraukta į “Rytų partnerystės” programą. ES visiškai sąmoningai žengė šį žingsnį.

Tačiau priimti iš tiesų svarbų sprendimą – supaprastinti vizų režimą į Vakarus vykstantiems Baltarusijos piliečiams – ES vis dėlto susilaikė. Šalies, kurioje yra įsigalėjęs autoritarinis režimas, piliečiams suteikti supaprastintą vizų režimą nereikia, nusprendė ES ir tuo pačiu padėjo diktatoriui įkalinti piliečius šalyje.

Tuo metu ES buvo skelbiama, kad režimas pasuko teisingu keliu. 2008 metų parlamento rinkimai? Taip, balsų skaičiavimas labai neskaidrus, tačiau vis dėlto tapo žymiai geriau, nei anksčiau, nusprendė ESBO. Gruodžio 19 dienos prezidento rinkimai? Opozicijos kandidatai galėjo juose dalyvauti – net septyni. Esą sunkiame kelyje į demokratiją reikalinga kantrybė.

Režimui pademonstravus žiaurumą, Vakarai neįprastai pritilo. Geriausiu atveju ministerijų spaudos atstovai suformulavo netvirtus protesto pareiškimus. Žiniasklaidos prioritetinėmis temomis tapo oro uostuose dėl prasto oro įstrigusių keleivių padėtis, taip pat Guido Westerwelle (Gvido Vestervelės) politinė ateitis, o ne padėtis kaimyninėje šalyje, virstančioje policine valstybe.

Eksperimentas “Baltarusija pakeliui į demokratiją” – didžia dalimi Vakarų išradimas. Mes gyvename šiltai ir patogiai. O sumoka tie, kurie pasirinko šį kelią ir tikėjosi Vakarų palaikymo. Mes atsakome už tuos, kurie dabar sulaikyti, kurie kankinami, kurie kol kas dar yra laisvėje, tačiau jaučia pavojų.

Kodėl iki šiol nesušauktas specialus ES viršūnių susitikimas? Kodėl ponai Westerwelle, Sikorskis, Bildtas ir Schwarzenbergas pasitenkino vien straipsniu “New York Times” ir skubiai nenuvyko į Minską? Kur raginimai Rusijai paveikti Lukašenką? – klausia Marieluise Beck.

Temą tęsia laikraštis “Financial Times Deutschland”:

Europos Sąjungoje vis dažniau pasigirsta raginimai įvesti naujas sankcijas Baltarusijos vyriausybei. Netgi Lenkija, iki pat rinkimų siekusi suartėti su Minsku, dabar remia šias sankcijas. Kitais žodžiais tariant, Europoje Baltarusijos vadovybei gresia visuotinė izoliacija, rašo laikraštis.

Jau nuo 2006 metų pradžios A.Lukašenka ir kiti aukšti Baltarusijos vadovybės pareigūnai įtraukti į sąrašus tų, kuriems draudžiama įvažiuoti į ES. Tiesa, nuo 2008 metų šis draudimas ne kartą būdavo sustabdomas. Dabar kalbama apie jo atnaujinimą – taip pat ekonominės pagalbos priemonių panaikinimą ir “Rytų partnerystės” programoje numatytų susitikimų atšaukimą.