Kurios Lietuvos savivaldybės pagal gebėjimą pritraukti užsienio investicijų yra lyderės, o kurios autsaiderės?

Praėjusiais metais užsienio investuotojai savo projektams įgyvendinti dažniausiai rinkosi keturias Lietuvos savivaldybes. Viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ preliminariais duomenimis, Kauno savivaldybėje 2012 m. paskelbtų planuojamų investicijų vertė siekė 3 mln. Lt tūkstančiui gyventojų, Marijampolėje – 2,8 mln. Lt, Vilniuje – 1,7 mln. Lt, o Elektrėnuose – 0,7 mln. Lt.
„Pagal investicijų vertę vienam gyventojui pernai išsiskyrė Kaunas. Tai nulėmė „Fortum Heat“ Lietuva paskelbtas kogeneracinės jėgainės statybų Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) planas. Kaune 2012 m. taip pat plėtėsi jau seniau įsitvirtinę investuotojai „Kitron“, „KB Components“, „Peikko Lietuva“ bei paskelbta apie naują majonezo gamyklos „Hes-Pro Finland“ statybą“, – vardijo VšĮ „Investuok Lietuvoje“ direktorė Milda Dargužaitė.
Dideles investicijas, tenkančias tūkstančiui gyventojų, Marijampolės savivaldybėje 2012 m. lėmė vienas beveik 172 mln. Lt vertės „CargoBeamer“ logistikos terminalo projektas. Šią savivaldybę užsienio investuotojai pasirinko todėl, kad čia yra skirtingo pločio geležinkelio bėgių sankryža. „Įmonės naudojama technologija leis greitai perkrauti krovinius iš plačios į siauros vėžės sąstatus. Taikant tokią technologiją bus sumažintas transportavimo laikas tarp Vakarų ir Rytų, tad įmonė tikisi padidinti krovinių srautą. “CargoBeamer” tikslas – krovinių srautas iš Dortmundo iki Rygos ir į Maskvą“, – informavo M.Dargužaitė.
Jei ne minėti du stambūs projektai Kaune ir Marijampolėje, pagal investicijas, tenkančias tūkstančiui gyventojų, pirmautų Vilnius, nes į sostinę ateina daugiausiai projektų. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, pagal investicijų vertę didžiausias pernai Vilniuje paskelbtas projektas buvo 500 mln. Lt vertės nauja biokuro gamykla, kurią planuoja statyti „Dalkia Eastern Europe“. Vilniuje taip pat plėtėsi jau veikiančios užsienio bendrovės, duris atvėrė viešbučiai “Kempinski” ir “Choice Hotels”.
Tuo tarpu į Elektrėnus ateina Vokietijos „Bio-chem“ bendrovė, planuojanti investuoti apie 20 mln. Lt ir gaminti paviršių priežiūros priemones, skirtas geležinkelių, lėktuvų infrastruktūrai prižiūrėti. Kitos savivaldybės, jei lygintume gyventojų skaičių ir paskelbtų užsienio investicinių projektų vertę, pernai gerokai nusileido lyderiams. Klaipėdoje 2012 m. užfiksuotas tik vienas projektas – plėtėsi Danijos kapitalo žuvų perdirbimo įmonės “Espersen Lietuva”, Panevėžyje du: pramoninių mašinų ir įrenginių gamintojo „Lipro Engineering BV“ bei Norvegijos baldų gamintojo „Hjellegjerde“, nusprendusio perkelti visą savo gamybą į Lietuvą.

Daugiausiai užsienio investicijų – Mažeikiuose ir Vilniuje

Pernai daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų (TUI) laimėjusiems miestams dėl jų kovoti neblogai sekasi ne tik pastaruosius kelerius metus, bet ir nuo pat nepriklausomybės pradžios. Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, pardavus „Mažeikių naftą“ pagal sukauptų TUI rodiklį į viršūnę iškopė Mažeikiai (64,5 tūkst. Lt vienam gyventojui), o antroje vietoje rikiuojasi Vilniaus miestas (42,8 tūkst. Lt vienam gyventojui). Šiuose miestuose vienam gyventojui tenka tris–penkis kartus daugiau užsienio investicijų, nei siekia šalies vidurkis. Pagal šį rodiklį Vilnius ir Mažeikiai netgi pasiekia Estijos vidurkį, nuo kurio Lietuva atsilieka beveik triskart.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-12-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.