Menkutės baudos ir eiliniams klerkams permetama atsakomybė už milijonines viešųjų pirkimų aferas yra pasityčiojimas iš valstybės ir žmonių. Už valstybės pinigų grobstymą įstaigose turėtų atsakyti jų vadovai.

Sutartys – nuo kelių iki kelių šimtų milijonų, baudos – nuo 500 iki 2500 Lt, o ir tos skiriamos vos keliasdešimt kartų per metus. Tokios disproporcijos iki šiol egzistuoja Lietuvos viešųjų pirkimų sistemoje, dabar jau garsiai vadinamoje pačia korumpuočiausia mūsų valstybėje.

Nuo 3 iki 4 mlrd. Lt – tokius skaičius, esą kasmet nuskęstančius viešųjų pirkimų korupcijos liūne, garsiai įvardijo premjeras Andrius Kubilius, vos tik gavęs valdyti šalies ūkį 2009 m. rudenį. Tačiau problemos įvardijimas nepadeda su ja kovoti. Dabar itin suaktyvėjusios Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) atskleidžiami pažeidimai, posto netekusio buvusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio parengtos pažymos liudija: korupcija viešųjų pirkimų srityje klesti kaip klestėjusi. O ko metų metus šią sistemą melžę ministerijų, savivaldybių veikėjų ir verslininkų tandemai turėtų bijoti? Gal tų kelis šimtus litų vis dar tesiekiančių baudų, skiriamų vidutiniams viešųjų pirkimų sistemos valdininkams?

Naujasis ūkio ministras Rimantas Žylius, kaip ir pridera naujai šluotai, žada ne tik toliau ryžtingai reformuoti visą viešųjų pirkimų sistemą, didinti baudas, bet ir nustatyti įstaigos vadovų atsakomybę už jų pažeidimus.

Atsakomybės kratosi

“Veido” kalbinti vadovai, kurių įstaigos per pastaruosius mėnesius buvo apkaltintos neskaidriais viešaisiais pirkimais, asmeninės atsakomybės kratosi.

“Meras – politikas. O už ūkinius reikalus atsakingas savivaldybės administracijos direktorius. Toks yra įgaliojimų pasiskirstymas savivaldybėje”, – aiškina buvęs Vilniaus meras Vilius Navickas. Jo vadovavimo metais įvyko ne vienas konkursas, kuriame, Viešųjų pirkimų tarnybos teigimu, buvo sudaromos nelygios konkurencinės sąlygos, itin palankiai susiklosčiusios ne vienai “Icor” grupės įmonei.

Panašiai dėsto neskaidriu viešinimo paslaugų pirkimu įtariamos Žemės ūkio ministerijos vadovas Kazys Starkevičius: “Juk valstybės valdymo aparatas labai aiškiai padalytas į politinę ir ūkinę dalį. Ministras atsakingas už politikos formavimą, o administracinius ūkinius reikalus prižiūri ministerijos kancleris.”

Tačiau Lietuvos viešąjį sektorių analizuojantis Viešosios politikos ir vadybos instituto partneris dr. Vitalis Nakrošis atkreipia dėmesį, kad vadovas visada kuria bendrą įstaigos atmosferą, diktuoja jos vertybes. Taigi, jei ta pati įstaiga jau ne pirmą kartą pripažįstama padariusi viešųjų pirkimų pažeidimų, vadovas turėtų jausti atsakomybę už tai, kad blogai valdo visą sistemą. Panašios analogijos – su policijos vadovais, kurie vienas po kito atsistatydino dėl girtų policininkų padarytų avarijų ir per jas žuvusių žmonių: “Taip jie pripažino, kad nesugebėjo sutvarkyti pačios sistemos.”

Tai, kad net ir ūkinės savivaldybės veiklos madas diktuoja meras, nejučia pripažįsta ir buvęs Vilniaus vadovas. “Štai Juozo Imbraso laikais viešieji pirkimai tebuvo formalumas – kviesdavo po kelias firmas. O aš sutvarkiau, kad konkursai būtų kuo didesni, kuo daugiau konkurentų teiktų paraiškas”, – giriasi V.Navickas.

Tai vis dėlto meras valdo situaciją administraciniu lygmeniu? “Na, meras čia tik toks lyg autoritetas. Į detales jis jau nebegali kištis”, – išsisukinėja pašnekovas.

Didinamos baudos

Prisiimti ar ne atsakomybę už korupciją savo įstaigose, greitai spręs nebe patys jų vadovai – jie tiesiog privalės tai padaryti pagal įstatymą. Bent jau taip žada ūkio ministras R.Žylius, manantis, kad esant dabartinei sistemai įstaigų vadovai neatsako į klausimą, ar jie kontroliuoja viešųjų pirkimų procesą. Ministro įsitikinimu, įstaigos vadovas, o ne Viešųjų pirkimų komisija, turėtų būti atsakingas už pirkimų pažeidimus – lygiai taip, kaip dabar jis atsakingas už įmonės buhalterinę apskaitą.

Tiesa, ir šiuo metu Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato galimybę perkančiųjų organizacijų vadovus patraukti administracinėn atsakomybėn už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus. Tačiau dar nebuvo nė vieno atvejo, kad išaiškėjus korupcijai pirkimų srityje kurios nors įstaigos vadovas būtų dėl to atsistatydinęs ar bent jau prisiėmęs atsakomybę už savo pavaldinių sukčiavimą.

“Dabartinė praktika rodo, kad nustatyta įstaigų vadovų atsakomybė už padarytus pažeidimus yra nepakankama, o skiriamos baudos mažos ir neatgrasančios”, – tvirtina Ūkio ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Birutė Mačiunskienė.
VPT vadovas Žydrūnas Plytnikas informuoja, kad šiuo metu svarstomose Viešųjų pirkimų įstatymo ir Administracinių pažeidimų kodekso pataisose numatytos jau kur kas didesnės – nuo 2 tūkst. iki 30 tūkst. Lt siekiančios baudos.

2011 m. sausį–kovą Viešųjų pirkimų tarnybos niekinėmis pripažintos arba nutraukti įpareigotos sutartys

Arnoldas Burkovskis, AB Turto banko valdybos pirmininkas

Turto bankas įpareigotas nutraukti į statybines konstrukcijas įmontuojamos medicininės įrangos pirkimą Santariškių klinikų akušerijos ir chirurgijos korpusui. VPT kilo įtarimų, kad šių metų sausį skelbdamas 9 mln. Lt vertės konkursą šiai įrangai įsigyti Turto bankas taip suformulavo techninius reikalavimus, kad juos atitikti tegalėjo vienintelė įmonė – amerikiečių medicinos įrangos gamintoja “Draeger Medical”, todėl nesudarė visiems konkurso dalyviams lygių teisių ir konkurencijos.

Kazys Starkevičius, žemės ūkio ministras

VPT pripažino niekinėmis ir įpareigojo nutraukti keturias pernai pasirašytas 4,9 mln. Lt vertės sutartis su žiniasklaidos priemonėmis (“Lietuvos ryto” televizija bei LNK, taip pat dienraščiu “Lietuvos rytas” ir interneto portalu lrytas.lt) dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos viešinimo. VPT teigimu, ministerija pažeidė įstatymus šiuos informacijos skleidėjus pasirinkdama neskelbtinų derybų būdu – o jis taikytinas tik tada, kai rinkoje nėra tokias pat paslaugas teikiančių konkurentų.

Vilius Navickas, buvęs Vilniaus meras

VPT pripažino niekinėmis ir įpareigojo nutraukti dvi pernai Vilniaus miesto savivaldybės pasirašytas sutartis – dėl sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros (vertė – 28 mln. Lt) bei darželių ir mokyklų šildymo (vertė – 122 mln Lt). Tarnybos manymu, vykdydama šiuos konkursus, savivaldybė ne vieną kartą pažeidė viešųjų pirkimų tvarką, dėl to buvo sudarytos sąlygos konkursus laimėti konkretiems tiekėjams. Abiejų konkursų laimėtojų gretose – grupei “Icor” priklausančios įmonės.

Povilas Vadopolas, buvęs Panevėžio meras

VPT niekine pripažino 2008 m. vasarą Panevėžio miesto savivaldybės pasirašytą 30 mln. Lt vertės sutartį su Panevėžio statybos trestu (PST) dėl mokyklos V.Alanto gatvėje rekonstrukcijos. PST šį užsakymą laimėjo be jokios konkurencijos – rekonstruoti mokyklą jis buvo pakviestas neskelbiamų derybų būdu. Miesto valdininkai argumentuoja, esą tai tebuvęs anksčiau PST pradėtų darbų tęstinumas, tačiau tarnyba čia įžvelgė kokurencijos principų pažeidimą ir nurodė nutraukti sutartį.

Albinas Kusta, asociacijos “Slėnis Nemunas” direktorius

VPT įpareigojo asociaciją “Slėnis Nemunas” nutraukti praėjusių metų pabaigoje su Lietuvos žemės ūkio universiteto inovacijų centru pasirašytą sutartį dėl verslo inkubatoriaus galimybių studijos, nes pripažino ją niekine. Tarnyba nustatė, kad pats A.Kusta yra konkurse laimėjusios galimybių studijų rengėjų vadovas. Be to, pirkimų komisijos nare buvo paskirta asociacijos vadybininkė, kuri tuo pat metu dirba ir konkursą laimėjusio centro ekonomiste analitike.

Virginijus Komskis, Pagėgių meras

VPT nustatė, kad 2008 m. pabaigoje organizuodama kultūros centro bei viešosios bibliotekos rekonstravimo tęsimo konkursą Pagėgių savivaldybė nepagrįstai nusprendė, kad šį darbą tegali atlikti vienas konkretus tiekėjas – UAB “Pireka”, ir net neatliko kitų galimų konkurso dalyvių apklausos. Savivaldybė argumentuoja, esą 2008 m. konkursas tebuvo formalumas, nes 10,6 mln. Lt vertės rekonstrukciją jau nuo 2007 m. vykdė ankstesnį konkursą laimėjusi “Pireka”.

Sigutis Obelevičius, Anykščių meras

Tarnyba nurodė Anykščių savivaldybei nutraukti 2009 m. pasirašytą sutartį su vokiečių firma “Josef Mobilus Bau-Aktiengesellschaft”, laimėjusia 7 mln. Lt vertės konkursą įrengti 4,2 km km ilgio apšviestą pėsčiųjų ir dviračių taką su papildoma infrastruktūra. Viešųjų pirkimų sargų teigimu, konkursas buvo vykdomas neskaidriai, jo dalyviams nebuvo sudaromos lygiai vienodos sąlygos, todėl sutartis yra niekinė ir negaliojanti.

Algirdas Kopūstas, Ukmergės meras

VPT nustatė, kad Ukmergės savivakdybės vykdyti viešieji pirkimai iš bendrovių “Ukmergės statyba” (3,6 mln. Lt), “Ukmergės keliai” (4,8 mln. Lt) bei “Izobara” (3 mln. Lt) buvo neskaidrūs. Rinkdamasi statybininkus “Šilo” vidurinei mokyklai remontuoti savivaldybė padarė 12 viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų, per konkursą dėl Ukmergės gatvių rekonstrukcijos nepaisyta racionalaus lėšų panaudojimo principo, o miesto priežiūros įkainius “Izobara” padidino jau pasibaigus konkursui.