Lietuvoje kaip gamtoje – akivaizdi pusiausvyra. Pusiausvyrą regime ir mūsų politikoje. Tarkime, kai kurie mūsų politikai yra akivaizdūs atpirkimo ožiai (dažniausiai premjeras, ministrai, susikompromitavę politikieriai), kaltinami dėl visų nelaimių Lietuvoje bei dėl prastėjančio gyvenimo. Ir yra kitas polius, kita grupė politikų, kuriuos būtų galima pavadinti pusdieviais, nes jiems tenka gyventojų pasitikėjimas, pagyros ir aukščiausi reitingai (tai daugiausia prezidentai, kai kurie ministrai, kai kurie Seimo pirmininkai, viena kita patyrusi charizmatiška asmenybė).
Šių skirtingų polių politikams susikeisti vietomis praktiškai nėra galimybių. Juk visi premjerai paprastai malasi reitingų apačioje, o prezidentai (išskyrus Rolandą Paksą) – nuolat viršūnėje.

Štai šiame “Veido” numeryje publikuojame sociologinę apklausą, kurioje rasite prezidentų vertinimus. Iš tyrimo sužinome, kad neigiamai pirmuosius prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymo metus vertina vos 2,4 proc. apklaustųjų, nors jokių stebuklų ši prezidentė, regis, nepadarė. O pasidomėjus, kuris Lietuvos prezidentas dirbo / dirba geriausiai, paaiškėjo, kad puikiai vertinami tiek Valdas Adamkus, tiek D.Grybauskaitė, tiek ir a.a. Algirdas Brazauskas. Ir nesvarbu, ką jie padarė ar ko nepadarė, nesvarbu, kaip jie valdė, kiek kartų klydo, – vis tiek jie turi didžiules gerbėjų armijas. Neretai prezidentams priskiriami netgi ne jų nuopelnai. Regis, žmonėms šalia atpirkimo ožių reikalingi ir idealai, autoritetai, mesijai, patriarchai, kuriems jie atleidžia ir klaidas, ir paklydimus, nes į kažką atsiremti juk reikia, kažkuo tikėti juk būtina.
Tuo tarpu ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui neatleidžiama niekas, nė viena klaidelė, o jo geri darbai apskritai ignoruojami. Ir net ateityje tapti populiariu politiku jis praktiškai nebeturi jokių šansų.

Bet tai nėra teisinga. Kitaip tariant, Lietuvoje žmonės vertinami ne pagal nuopelnus, o pagal meiles ir nemeiles, simpatijas ir antipatijas, juk, tarkime, du skirtingi politikai už du tokius pačius sprendimus ar veiksmus gali sulaukti kardinaliai priešingos reakcijos. Pavyzdžiui, prezidentės vizitai į užsienį vertinami kaip reikalingi ir naudingi šaliai, o premjero vizitai į užsienio šalis apibūdinami kaip betikslis pasiskraidymas už mokesčių mokėtojų pinigus. Nors iš tiesų taip juk nėra.

Taip, šis premjeras ir jo komanda padarė daug klaidų, nusipelno nemažai kritikos, bet ne prakeiksmų. Juk vertinant iš esmės A.Kubilius yra kvalifikuotesnis, profesionalesnis, išmintingesnis ir padoresnis nei, tarkime, ankstesni premjerai Gediminas Kirkilas ar R.Paksas. Ir mūsų anūkai A.Kubiliui tikriausiai bus dėkingesni nei G.Kirkilui ar R.Paksui.

Kita vertus, A.Kubiliaus premjeravimo istorija yra pamokantis pavyzdys, kaip nereikia elgtis viešųjų ryšių požiūriu ir kaip stagiai galima pasiekti reitingų dugną. Na, o pavyzdžiai, kaip žmonių pasitikėjimą galima ilgai išlaikyti, regis, bus V.Adamkus ir D.Grybauskaitė.