Kovo mėnesį cunamio nušluota rytinė Japonijos pakrantė ir avarija Fukušimos atominėje elektrinėje sutelkė ir suvienijo visą japonų naciją. Jie pamėgins pasauliui įrodyti, kad mirusias zonas galima išvalyti ir atgaivinti.

Japonijos kino platintojai vengia rodyti apokaliptinius kino filmus, ypač tokius, kuriuose vaizduojami žemės drebėjimai, cunamiai ar pasaulio pabaiga, mat tokie filmai įaitrintų dar neužgijusias Japonijos gyventojų žaizdas ir tragiškus prisiminimus. Šiemet kovo 11 d. realybė pranoko šiurpiausias kino režisierių fantazijas.
Priminsime, kad 2011-ųjų kovo 11-ąją 100 km nuo Japonijos krantų kilęs stiprus žemės drebėjimas pakėlė 30 metrų pragaištingą cunamio bangą. Iki Japonijos krantų atūžė 10–18 m banga. Cunamis per kelias minutes sugriovė Japonijos pakrantės miestus ir kaimus, nušlavė net penkis kilometrus Rytinės Japonijos dalies.
Praėjus porai minučių po žemės drebėjimo visoje šalyje buvo paskelbtas pavojaus signalas, pakrančių gyventojai paraginti evakuotis. Netrukus į dangų pakilo keletas nacionalinės televizijos NHK sraigtasparnių ir nuskubėjo į teritorijas, kurių link artinosi cunamis. TV operatoriai tiesiogiai filmavo ir transliavo artėjančią bangą, jos griaunamąją jėgą, užliejamas teritorijas, nuo žemės paviršiaus šluojamus namus, žmonių siaubą ir visą cunamio sukeltą košmarą.
“Vaizdai buvo sukrečiantys. Dauguma mūsų miesto gyventojų skubėjo evakuotis į aukštesnes ir saugesnes vietas, sėdo į automobilius, karštligiškai stengėsi tolti nuo pakrantės, bet susidarė automobilių spūstys ir daugybė žmonių nespėjo. 8–10 metrų banga juos užliejo automobiliuose. Daugiau nei pusė aukų žuvo kaip tik juose. O iš viso mūsų apylinkėse cunamis nusinešė per 3500 žmonių gyvybių”, – prisimena Išinomakio savivaldybės atstovas Shuuichi Anbe.
Visoje Japonijoje cunamis pasiglemžė 23 tūkst. gyvybių, šimtai tūkstančių gyventojų liko be namų, nes cunamis sugriovė arba nuplovė per 50 tūkst. pastatų. Bendri nuostoliai skaičiuojami trilijonais jenų (daugiau nei 350 mlrd. JAV dolerių).
“Iš manęs cunamis atėmė mamą, du giminaičius ir namus. Nežinau, ar pavyks išsigydyti šias žaizdas. Dabar svarstau, ar likti gyventi čia, ar kraustytis kur nors kitur, kur vaizdai kasdien neprimins katastrofos ir išgyvento siaubo”, – svarsto Išinomakyje prie laikinų namų sutikta japonė Naoko.
Iš karto po katastrofos į rytinę Japonijos pakrantę skubiai suvažiavo tūkstančiai stambiausių šalies statybos bendrovių darbuotojų ir per 40 dienų pastatė tūkstančius laikinų, bet ir žiemą gyventi tinkamų namelių.

Sutelkė visą naciją

Aptariama nelaimė labai sutelkė ir suvienijo visus japonus. Jie pasiaukojamai siekė suvaldyti Fukušimos atominės elektrinės avarijos padarinius, gelbėtojai dirbo dieną naktį, nukentėjusiems buvo suteikta maksimali pagalba, tiek verslininkai, tiek pavieniai gyventojai suaukojo milžiniškas sumas pinigų avarijos padariniams likviduoti. Dabar japonai atkakliai bando išvalyti ir sutvarkyti nuniokotas teritorijas. Japonų pavyzdys iš tiesų įkvepia: likimas jiems siunčia vieną išbandymą po kito, tai žemės drebėjimo, tai cunamio pavidalu, bet jie kaip tos skruzdėlės atkakliai dirba ir vėl atsistoja ant kojų.
Dauguma Japonijos korporacijų patyrė milijardinių nuostolių, bet kai kurios jau atsitiesė. “Manau, kad kitų metų antroje pusėje Japonijos ekonomika pasieks tą patį lygmenį, koks buvo prieš cunamį”, – neabejoja korporacijos “Mitsubishi” vienas vadovų Norio Suzuki.
Praėjus devyniems mėnesiams vanduo iš užlietų teritorijų jau atsitraukė, tad dabar pažeistos zonos sparčiai valomos. Per pastaruosius keliolika metų japonai išmoko taip statyti pastatus, kelius ir kitus infrastruktūros objektus, kad net stiprokų žemės drebėjimų metu jie nesugriūva ir būna palyginti menkai pažeidžiami. Ir kovą įvykęs galingas žemės drebėjimas padarė palyginti mažai žalos, o šalį nusiaubė po žemės drebėjimo kilęs cunamis. Todėl dabar tikslieji ir nuo nelaimių apsidrausti siekiantys japonai ieško būdų, kaip apsisaugoti ne tik nuo žemės drebėjimų, bet ir nuo cunamių.
Daugumoje rajonų, kuriuos užliejo cunamio banga, ateityje gyvenamieji namai statomi nebus. Štai Sendai miesto valdžia, pasitarusi su visuomene, nusprendė, kad nusiaubtas teritorijas pirmiausia išvalys, o tada pradės rekonstrukcijos darbus: iš pradžių pastatys keturių penkių metrų apsauginius pylimus, tuomet puskilometrį nuo pakrantės užsodins mišku, už jo įrengs parkus, dar aukščiau nuo jūros – laisvalaikio zonas su stadionais, aikštynais ir jodinėjimo aikštelėmis, dar aukščiau – evakuacijos centrus, toliau turėtų būti damba, kelias, ir tik tada prasidės gyvenamieji namai. O nauji, nebe laikini namai gyventojams, kurie jų neteko per katastrofą, bus statomi ne rytinėse, o vakarinėse miestų dalyse.
Neįtikėtina, bet šiuos planus japonai planuoja įgyvendinti per penkerius metus. Po cunamio pagalbą ir paramą Japonijai pasiūlė per 140 pasaulio valstybių, bet Japonija atsisakė. Pasirodo, prisikelti ji sieks savo jėgomis. Stebint, kaip ten viskas organizuojama ir daroma šiuo metu, nekyla abejonių, kad japonams savo tikslus įgyvendinti tikrai pavyks.

Fukušimos perspektyvos

Šiuo metu radiacijos lygis 40 km aplink Fukušimos atominę elektrinę vis dar yra didesnis už saugų, bet visur kitur Japonijoje gyventojai jaučiasi visiškai saugūs. Beje, gruodžio viduryje Fukušimos branduolinės jėgainės operatorė “Tokio Electric Power” (TEPCO) pakluso Japonijos vyriausybės reikalavimui be išankstinio leidimo nebeteršti Ramiojo vandenyno, į kurį iki šiol reguliariai buvo nuleidžiamas radiacija užterštas vanduo iš pirmojo Fukušimos reaktoriaus. TEPCO taip pat pasižadėjo užtikrinti, kad radioaktyvaus vandens iš reaktoriaus nepateks į požeminius vandenis.
Šiuo metu visa Fukušimos prefektūra intensyviai valoma. JAV pasiūlė savo radiacijos šalinimo technologijas. Japonijos užsienio reikalų ministras Koichiro Gemba patikino, kad jo šalis sieks parodyti pasauliui pavyzdį, kaip galima maksimaliai atgaivinti po avarijos atominėje elektrinėje mirusį regioną. Kitaip tariant, Japonija sieks defektą paversti efektu.
Priminsime, kad Sovietų Sąjunga po Černobylio katastrofos net nebandė išvalyti radiacija užterštos teritorijos. Japonija pasirinko kitą kelią – ji stengsis maksimaliai išvalyti užterštą zoną: į po Fukušimos katastrofos ištuštėjusias teritorijas (iš jų evakuota per 100 tūkst. žmonių) turės sugrįžti žmonės, o vyriausybė stengiasi, kad tai taptų įmanoma kuo anksčiau.
Pasak K.Gembos, tai bus ambicingi ir pavyzdžio istorijoje neturintys valymo darbai. “Sieksime, kad galutinis Fukušimos katastrofos padarinių likvidavimas dar kartą visam pasauliui pademonstruotų išskirtinį Japonijos gyventojų ryžtą ir techninius sugebėjimus”, – pabrėžia ministras, kuris pats, beje, kilęs iš Fukušimos.
Tiesa, skeptikai perspėja, kad Fukušimos AE apylinkių valymo darbai gali baigtis ir beprasmiu valstybės lėšų eikvojimu.
Japonijos aplinkosaugos ministerija įsipareigojo didžiausio radiacinio poveikio zonoje per dvejus metus užterštumą sumažinti per pusę. Iš tiesų tai nėra labai ambicingas tikslas, nes didelė dalis radioaktyvių izotopų yra trumpaamžiai ir netrukus savaime suirs. Daug svarbesnis klausimas, kaip pašalinti cezį 137 – izotopą, kuris išlieka aktyvus ištisus dešimtmečius.
Siekiant, kad į ištuštėjusį regioną vėl galėtų grįžti žmonės, iki 15 tūkst. kvadratinių kilometrų dydžio teritorijoje turi būti dirbtinai pakeistas viršutinis dirvožemio sluoksnis, iškirsti medžiai, o kiekvienas pastatas kruopščiai išvalytas nuo pamatų iki stogo viršaus. Čia derėtų paminėti, kad gyventojai į Fukušimą grįžti nebus verčiami. Tai padaryti galės tik tie, kurie norės.
Na, kai kalbama apie atomines elektrines Japonijoje, būtina paminėti, kad dabar iš 45 atominių reaktorių veikia tik šešiolika. Visi kiti sustabdyti ir tikrinami, kiek jie būtų saugūs ekstremaliu atveju. Patikrinus naujausi, moderniausi ir saugiausi reaktoriai vėl bus paleisti, o tų reaktorių, kurie bus pripažinti nesaugiais, veikla atnaujinama nebus.
Iki cunamio daugiau nei 30 proc. energijos Japonijoje buvo pagaminama atominėse elektrinėse, o dabar planuojama, kad ateityje ji sudarys mažiau nei 20 proc.

Didžiausias radiacijos lygis Rytų Japonijoje (mikrosiverto per valandą)
(Saugus lygis – 1 mikrosivertas per valandą)
Gruodžio 20 d. prefektūrų duomenys

Aomoris    0,033
Ivatė    0,022
Mijagis    0,055
Fukušima    0,96
Itatė (40 km nuo Fukušimos pirmojo reaktoriaus)    2,053
Ibarakis    0,08
Saitama    0,05
Tokijas    0,054
Čiba    0,043
Kanagava    0,048
Šidzuoka    0,04
Jamanašis    0,046
Naganas    0,043
Gunma    0,029
Točigis    0,055
Nijigata    0,056
Jamagata    0,042
Akita    0,035

Šaltinis: “The Japan Times”

Gintaras Sarafinas
Specialiai “Veidui” iš Japonijos

Gintaro Sarafino nuotr.
Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės nuotr.